
Kelionė į Rumuniją. II dalis. Transilvanija
RUMUNIJA
2026.06.16 (antradienis)
Paliekame Maramurešą ir važiuojame į Transilvaniją. Tai labiau sąlyginiai – istoriniai vietovių pavadinimai, nes dabartinis administracinis regionų paskirstimas kiek kitoks.
191 km, 3 val. 28 min. Ocna Şugatag → Salina Turda
188 km, 3 val. 16 min. nuo viešbučio Agropensiunea Alex Ocna Şugatag iki užkandinės Thurr Terrace.
Kelias buvo pats įvairiausias – nuo kalnų kelio su simboliniu asfaltu ir visišku ryšio nebuvimu iki puikių greitkelių. Pakeliui pavalgymui radau užkandinę su vien tik labai gerais atsiliepimais. Deja, dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo uždaryta.
Thur Terrace (užkandinė 5,0 balo)
Comuna Tureni Nr. 295, 407560 Tureni, Rumunija
Taigi, teko skubiai keisti planą, nes prieš leidžiantis į kasyklas būtinai reikėjo pavalgyti. Radau. Tik labai keistoje vietoje.
13 km, 18 min nuo uždarytos užkandinės.
Casa Diana (restoranas 5,0 balo)
Vieta nėra didelė ar prabangi, be to, gana keistoje vietoje - pramoniniame rajone šalia žiedinės sankryžos. Nuo judrios gatvės lauko staliukai buvo atitverti tarsi didele rusva paklode. Atrodė keistokai, kaip ir visa aplinka, bet tai buvo viena geriausių patirčių Rumunijoje. Absoliučiai autentiška užeiga su puikiais patiekalais ir nuostabia šeimininke. Užsisakėme Cezario salotų ir didelę lėkštę tradicinių dešrelių su bulvytėmis, šviežių apelsinų sulčių ir naminio limonado. Viskas nepaprastai skanu! Bet tikra šios vietos siela yra šeimininkė. Ji nekalba jokia užsienio kalba, bet yra be galo šilta ir svetinga moteris. Nors nekalbu rumuniškai, bet pasijutau jaukiai - visai kaip namie. Kaip pas močiutę, kuri vis klausinėja ar skanu, ar viskas patinka. Pavaišino nemokamu pyragu ir siūlė savo gamybos stipresnio gėrimo. Labai skanūs ir sotūs pietūs dviem kainavo 98 RON (19,29 Eur.). Atsiskaityti galima kortele. Jei tik vėl būsiu Turdoje, būtinai grįšiu į šią vietą.
Casa Diana
Strada 22 Decembrie 1989, 401121 Turda, Rumunija






Po kelių dienų, grįždami, norėjome vėl užsukti į šią vietą, deja, sekmadieniais nedirba. Teko vėl ieškoti alternatyvų. Vėl pasisekė, nes radome Restaurant Dana. Atsiliepimai buvo prieštaringi, bet surizikavome. Tačiau ape jį papasakosiu vėliau.
8 km, 13 min. nuo Casa Diana
Salina Turda (Turdos druskos kasykla)
Vienu metu galvojome išbraukti šį objektą iš maršruto - dėl labai prieštaringų atsiliepimų. Bet kaip paskui papasakoti apie vietą, kurios pats nesi aplankęs?! Buvome „prigąsdinti“ atsiliepimų, kad kasykloje vėsus oras (apie 10–12°C), todėl rekomenduojama turėti šiltesnių drabužių. Realiai buvo apie 16°C laipsnių ir vėliau teko nusivilkti šiltesnius drabužius ir tampytis juos su savimi. Neplanavome ilgai būti, tai bilietus pirkome trumpiausiam 1,5 valandos laikui. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad išeinant niekas netikrino kiek buvome viduje. įėjimas gan ilgu koridoriumi iki lifto. Prie lifto tik 10-12 žmonių. Nors atvykome 3 valandą dienos, bet kažkaip sklandžiai pavyko patekti į liftą ir nusileisti į pačią kasyklą.
Rudolf Mine (Rudolfo kasykla): Didžiulė, 42 metrų gylio, 50 metrų pločio ir 80 metrų ilgio salė su druskos sienomis, o viduryje apžvalgos ratas, boulingas, mini golfas, stalo futbolas, scena. Iki šios salės reikia leistis liftu 13 aukštų (arba 172 laipteliai pėsčiomis). Iš viršaus viskas atrodo stebuklingai. Labai gražiai apšviesta didžiulė erdvė po žeme atrodo tikrai įspūdingai, tiesa, nusileidus euforijos kiek sumažėjo. Apžvalgos ratas neveikė, suvenyrų kioskelyje kainos tokios, kad ilgai nesiryžau nusipirkti paprasčiausio magnetuko.
Buvome sugalvoję pasiirstyti valtele požeminiame ežere. Iki jo teko dar 11 aukštų leistis liftu. Žinoma, galima lipti laiptais, bet kojos juk ne valdiškos. Taigi, einame prie lifto, vežančio žemyn. Mums vėl pasisekė, nes žmonių prie lifto buvo vos keletas. Beje, liftų iš viso tik du. Vienas kursuoja tarp paviršiaus ir Rudolfo kasyklos, kitas - tarp Rudolfo ir Terezijos kasyklos.
Terezia Mine (Terezijos kasykla): Tai pati giliausia kasyklos dalis. Gylis nuo šachtų angos iki kasyklos pagrindo yra 112 m. Jos dugne tyvuliuoja požeminis druskos ežeras, siekiantis iki 6 metrų gylio ir užimantis maždaug 80% kasyklos šachtos paviršiaus. Ežero centre laikas suformavo salą iš druskos likučių, nusėdusių čia po 1880 m., kai buvo nutraukta druskos gavyba šioje šachtoje. Būtent čia, šioje vietoje, oras yra švariausias, o bendra mikroorganizmų koncentracija požeminiame ore mažiausia. Į salą patenkama mediniu tiltu. Saloje galima išsinuomoti valtelę. Valtelėje telpa 3 suaugusieji. Valtelės kaina (grynais) 56 RON (apie 11 eur.) už 20 min.
Mums tikrai vėl pasisekė, nes net prie valtelių nebuvo eilės. Mažai žmonių ir atitinkamai mažai triukšmo. Žmonių balsai aidėjo požeminėse salėse, bet didelio triukšmo nebuvo. Jau pakilus į viršų pamatėme didžiausią eilę prie lifto (vienintelio!). Įvertinus, kad į liftą telpa tik 6 žmonės, man buvo net baisu pagalvoti kiek būtų reikėje laukti. Jeigu būtų bent vienas eilę ir liftą prižiūrintis žmogus, procesas vyktų greičiau. Tačiau patys pakliuvome į komišką situaciją ir nežinojome ar čia pykti, ar juoktis. Jau ruošiantis lipti į liftą, mus sustabdė... valytoja. Koja prilaikydama duris ji mazgote įnirtingai trynė lifto langus. Stovi didžiausios eilės žmonių, laukiančių lifo, o ji sugalvojo valyti?!. Kad bent būtų išvalius – tiesiog išmozojo stiklus mazgote. Su mumis lifte buvę danai kraipė galvas – matyt, sovietmetis čia dar nesibaigė.
Palyginus, kas įspūdingiau - ar Veličkos druskų kasyklos Lenkijoje ar Salina Turda Rumunijoje, mano akimis, tai nelabai palyginama. Veličkos druskos kasykla labiau pažintinė, skirta supažindinti su požeminiu pasauliu ir pačiu druskos gavybos procesu. O Salina Turda - tiesiog gražus, bet brangus atrakcionų parkas požemyje.
Kainos tokios: Įėjimas 2 asm. x 75 RON (1 val 30 min) = 150 RON (29,53 eur.), valtelė 56 RON (apie 11 eur.), Parkingas prie pat įėjimo 10 RON/val. Viso 20 RON (3,94 eur.). Taigi, iš viso apsilankymas dviems kainavo apie 44 eur.
Salina Turda,
Str.Aleea Durgaului.7, Judet:, Aleea Durgăului 7, 401106 Turda, Rumunija.
https://www.salinaturda.eu/












Salina Turda → Transilvania Wine
5 km, 12 min.
Birželio 16 d., antradienis – birželio 17 d., trečiadienis
Transylvania WINE (1 nakvynė 67 Eur.)
Iš šios vietos daug nesitikėjau, nes „Google“ žemėlapiuose apie ją nėra daug informacijos (žmona užsakė per Booking). Na, vieta pernakvoti. Dar šlaugbaumo ilgokai niekas nesiteikė pakelti, bet įvažiavus - vau! Kokia maloni staigmena! Vyninė įsikūrusi ant kalvos viršūnės, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į Turdos miestą ir apylinkes. Tai labai rami vieta, girdisi tik laukinių paukščių garsai. Pagrindinis pastatas gerai suprojektuotas ir jaukus. Bet jo geriausi metai jau praėjo. Nors viskas veikia, bet visgi reikėtų "vyriškos rankos" santechnikai. Ir balkone terasines lentas derėtų pakeisti. Tačiau nuostabūs vaizdai iš balkono į Turdą priverčia pamiršti visus nesklandumus. Puikūs pusryčiai su dideliu vietinių produktų – kiaušinių, kumpių, sūrių - pasirinkimu. Šeimininkas didžiuodamasis pasiūlė natūralaus jogurto.
Vienas trūkumas – tai, kad nėra vakarienės. Tačiau šeimininkai padeda užsisakyti su pristatymu iš draugiško restorano. Arba, kaip padarėme mes – kalno papėdėje picerijoje nusipirkome puikią vietinę picą.
Išskirtinis šios sodybos, savo dvasia primenančios šiaurės Italijos ūkius, bruožas yra ne tik graži gamta, gera vieta ir kaimiškos vyninės atmosfera, bet ir aptarnavimas. Šiame mažame ūkyje šeimininkai jus pasitinka kaip giminaitį. Jie yra pasiruošę patenkinti jūsų poreikius, o vynas „liejasi laisvai". Tik atvykus, šeimininkė pavaišino atnešdama po taurę puikaus šalto rausvojo vyno. O vėliau paprašius nusipirkti dar po taurę, jas ir vėl gavome dovanų.
Transylvania WINE
Strada Salinelor 52, 401105 Turda, Rumunija
secure.booking.com/confirmation.lt.html?aid=7343049&label=mkt123sc-0df3fb86-14e0-4d90-95a5-813b7906029f&sid=80955a76b48bb65823e6a0817c586a74&hostname=www.booking.com&pfi=10416720622887&pre_pbb_price=350.00&pre_price=350&rt_num_blocks=6&source=conf_brief&srpvid=6c966a56e1600090&ua_created=0&bn=6720622887








Kadangi vakarienės sodyboje mums negalėjo pasiūlyti, nutarėme neužsisakinėti, o patys nuvažiuoti nusipirkti picos. Bet prieš tai aplankėme netoliese esančią ispūdingą vietą.
11 km, 18 min.
Cheile Turzii (Turdos tarpeklis)
Nuostabi vieta sustoti. Chiele Turzii apžvalgos aikštelėje galima pavalgyti viename iš maisto vagonėlių, išgerti ar paragauti deserto. Tai rami vieta, atokiau nuo kitų turistinių maisto furgonelių ir parduotuvių, esančių žemiau prie pat tarpeklio. Jei nenorite juo žygiuoti, tai čia geriausia vieta jį nufotografuoti, nes nusileidus žemiau vaizdą užstoja medžiai ir krūmai.
Panorama Cheile turzii
Strada Drumul Cheile Turzii, București, Rumunija
Parkingas GPS 46.558839, 23.698551


12 km, 17 min.
Savarina Cofetărie și Bistro (konditerija ir bistro 4,5 balo)
Nedaug galiu papasakoti apie šią vietą, nes buvau labai trumpai. Labai švaru ir tvarkinga. Atsiliepimai pagrinde apie konditerijos gaminius. Bet jie kepa ir picas. Tai užsisakiau didelę Prosciuto e funghi 450 g (kumpio su grybais). Rumunijoje, praktiškai visose maitinimo vietose, nurodomas paliekalo svoris. Čia, kaip ir daugelyje Rumunijos vietų, galima pastebėti, kad dažnai patiekalų pavadinimai itališki. Bet ir nemokėdami italų ar rumunų kalbų, lengvai susikalbėsite angliškai.
Pica iškepė per 10 min. Ji buvo didelė ir tikrai skani. O kaina... Pica 30 RON, padažas 4 RON, dėžutė picai - 3 RON. Viso 37 RON (7,29 eur.). Sumokėjau kortele.
Savarina Cofetărie și Bistro
Calea Victoriei 102-104, 401023 Turda, Rumunija
https://cofetariasavarina.ro/


Grįžę į sodybą, picos sugebėjome įveikti tik pusę. Tada nusileidau į pagrindinę salę ieškoti pažadėtos taurės (tiksliau dviejų) vietinio vyno. Šeiminkės neradau, bet pastebėjau įvažiavimo vaizdo kameros monitorių. Prie šlagbaumo stovėjo grupelė motociklininkų, bandančių patekti į sodybos teritoriją. Monitoriuje švietė trys mygtukai „atmesti“, „atsiliepti“ ir „atidaryti“. Paskutinis man patiko labiausiai, tai ir paspaudžiau. Kaip vėliau paaiškėjo, įsileidau tautiečius – aukštaičius. Kaip žinia, aukštaičiai labai draugiški, tai vakarą praleidome šaunioje kompanijoje.
2026.06.17 (trečiadienis)
Pusryčiai buvo puikūs. Valgyti buvo daug, skanu ir linksma. Nes į mano pusryčius kėsinosi net keturi „pūkų kamuoliukai“. Patys minkšti, bet nagučiai labai aštrūs. Bet laimėtojas visada būna tik vienas J. Toliau laukė gana įtempta dienotvarkė, nes iki nakvynės vietos planavome pakeliui aplankyti tris objektus – Sigišoaros miestą, Viscri ir Racos kaimus. Tik neturėjome supratimo, kiek tai užtruks.


Turda → Brașov
242 km, 3 val. 37 min. iki Hotel Kolping Brašove. Toks dienos tikslas.
Turda → Sigišoara (124 km, 1 val. 43 min)
Piata Octavian Goga, 545400 Sighișoara, Rumunija
Parking GPS 46.219437, 24.794676
https://maps.app.goo.gl/3B7oUF5iGyYQkmJe6
Pėsčiomis 2 km - 32 min.
Tiesą sakant, nelabai laikėmės plano, tai kai kuriuos objektus praleidome, nes nebuvo labai įdomūs.
1. Turnul cu Ceas (Laikrodžio bokštas)
XIV a. pastatytas įspūdingas laikrodžio bokštas buvo pagrindiniai vartai į miesto tvirtovę. Prie laikrodžio matosi figūrėlės, tikriausiai kažkada buvo judančios. Bendrai paėmus, tai pagrindinis senamiesčio akcentas, matomas beveik iš bet kurio senamiesčio taško.
Turnul cu Ceas,
Strada Turnului, 545400 Sighișoara, Rumunija


2. Casa Vlad Dracul (Vlado Drakulos namas)
Šis XV a. namas yra vienas seniausių plytinių pastatų Sigišoaroje. Namas, kuriame 1431 m. gimė Vladas Drakula (Vlad Dracul) arba Vald Cepeš (Țepeș rumunų kalba –„Smeigikas“). Tokia pravardę jis gavo dėl savo žiaurumo, nes prasikaltusius mėgo sodinti ant baslių.
Pirmame pastato aukšte restoranas, o antrame yra kambarys, kuriame Vladas gimė. Įdomu tik tai, kad, pasak kai kurių šaltinių, XV a. šis namas dviejų aukštų neturėjo… Bet kuriuo atveju – šiandien tai Drakulos namas.
Casa Vlad Dracul,
Piața Cetății 8, 545400 Sighișoara, Rumunija


Turnul Cositorarilor (Skardininkų bokštas),Stradela Cetății, 545400 Sighișoara, Rumunija


Einant link dengtų laiptų praėjome labai gražią gatvelę. Neatsimenu pavadinimo. Tiesiog pasakišką.


3. Scara Acoperită (Dengti laiptai)
Įspūdinga dengta laiptų galerija. Pastatyta 1672 m. Iš daugiau nei 350 medinių pakopų. Šiandien išliko tik 176. Laiptai tarnavo kaip apsaugota perėja nuo saulės ir lietaus tikintiesiems ir mokiniams tarp senamiesčio ir aukščiausioje miesto dalyje esančios bažnyčios bei mokyklos.
Scara Acoperită,
Scara Şcolarilor, 545400 Sighișoara, Rumunija




4. Biserica din Deal (Bažnyčia ant kalvos)
Bažnyčia vadinama Sigišoaros brangakmeniu. Tiesą sakant, ji niekuo neypatinga. Gotikinė. Yra kripta, bet ji gana plika. Be jokių freskų. Sumokėjome 15 RON, bet nelabai verta. Šalia yra apžvalgos aikštelė, bet irgi - vaizdai į naujamiestį, nelabai yra į ką žiūrėti.
Biserica din Deal,
Strada Cojocarilor 3, 545400 Sighișoara, Rumunija




5. Poarta Cimitirului (Kapinių vartai),
Strada Scării, 545400 Sighișoara, Rumunija
Ši objektą praleidome ir dengtais laiptais nusileidome atgal į senamiestį.
Turnul Cojocarilor (Kailiadirbių bokštas)
Tai Sigišoaros menininkų kampelis. Bokštą galima aplankyti nemokamai.
Turnul Cojocarilor,
Strada Micu Klein, 545400 Sighișoara, Rumunija


6. Turnul Croitorilor (Siuvėjų bokštas)
Siuvėjų bokštas yra vienas iš svarbių viduramžių Sigišoaros tvirtovės įtvirtinimų, integruotas į miestą juosiančią gynybinę sistemą. Pastatytas XIV amžiuje ir atstatytas XVI amžiuje. Bokštą prižiūrėjo ir gynė siuvėjų gildija. Strategiškai išdėstytas bokštas kontroliavo vieną iš pagrindinių įėjimų į tvirtovę.
Turnul Croitorilor,
Strada Zidul Cetăţii, 545400 Sighișoara, Rumunija


7. Turnul Cizmarilor (Batsiuvių bokštas)
Bokštas pastatytas XV amžiuje. Iš pavadinimo aišku, kad buvo prižiūrimas Batsiuvių gildijos.
Turnul Cizmarilor,
Strada Zidul Cetăţii, 545400 Sighișoara, Rumunija


Biserica Sfântul Iosif (Šv. Juozapo bažnyčia)
Bažnyčia atrodo kiek naujesnė nei kiti senamiesčio pastatai, bet tai tik todėl, kad ji gerai prižiūrima. Į vidų nėjome.
Biserica Sfântul Iosif,
Strada Zidul Cetăţii, 545400 Sighișoara, Rumunija


8. Piața Cetății (Tvirtovės aikštė)
Čia prisipirkome marškinėlių su Drakulos atvaizdais po 50 RON (apie 10 eur.) ir šiaip visokių niekučių lauktuvėms. Žinoma, viskas Drakulos tema.
Piața Cetății,
545400 Sigišoara, Rumunija


9. Clock Tower Viewpoint (Apžvalgos aikštelė į laikrodžio bokštą)
Viena geriausių vietų fotografuoti Laikrodžio bokštą. Jis tikrai gražus.
Clock Tower Viewpoint
Strada Turnului 5, 545400 Sighișoara, Rumunija




Toliau leidomės gatvelėmis žemyn, žvalgėmės aplink, bandydami save įtikinti, kad mes tikrai ne Italijoje.




10. Parkingas
Galima susimokėti per programėlę. Bet aš susimokėjau parkomate. Nežinojau, kiek užtruks senamiesčio apžiūra. Mokestis yra už valandą ir už dvi. Galvojau, kokias 3 valandas užtruksime, tai sukišau į parkomatą 20 lėjų. Pasirodo, 20 RON (apie 4 eur.) - tai mokestis už visą dieną.
Parcare
Piata Octavian Goga, 545400 Sighișoara, Rumunija
Sigišoaroje važiuodami atsitiktinai pamatėme degalinę su pigesnių kuru ir iškart pasukau į ją.
MOL (degalinė)
Pagal atsiliepimus, dešrainių ten gal ir neverta pirkti, bet kuras pigiau. Užsipyliau A95 benzino 37,10 L po 8,58 RON. Viso 318,32 RON (62,68 eur.). Reiškia, litras kainavo 1,69 eur.
MOL
Str. Mihai Viteazu, 545400 Sighișoara, Rumunija
Sighișoara → Viscri (42 km; 42 min.)
Viscri kaimas – UNESCO saugomoje vietovėje, garsėjančioje saksonų paveldu, tradicine architektūra, autentiška kaimo atmosfera ir tuo, kad čia net Karalius Karolis III (mums geriau žinomas kaip Princas Čarlzas) turi tradicinius svečių namus. Kaimelyje draudžiama parkuotis pagrindinėje gatvėje, nors nemažai turistų tai daro. Tačiau mes stengėmės paisyti vietinių taisyklių ir automobilį palikome turistams skirtame nemokamame parkinge.
Viscri Parking,
Principală nr. 2, 507039 Viscri, Rumunija
Iš parkingo matėsi graži pilis. Pėsčiųjų tako nuorodos irgi rodė kelią į ją. Tai mes nužingsniavome nurodytu taku į pilį.
Biserica Evanghelica C.A. Viscri (Evangelikų bažnyčia-tvirtovė Viscri kaime)
Tai, ką aš palaikiau pilimi, iš tikrųjų yra bažnyčia. Įtvirtinta bažnyčia arba bažnyčia-tvirtovė. Transilvanijoje tokių yra tik šešios. 1999 m. Viscri kartu su dar penkiomis vietovėmis buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą „Kaimai su įtvirtintomis bažnyčiomis Transilvanijoje“. Puiki vieta pasivaikščioti ir susipažinti su vietos istorija. Tai muziejus, labai autentiškas. Viskas tiesiog dvelkia senove. Nėra perdėto patalpų "išlaižymo". Senos grindys, seni laiptai. Nepatogūs, bet autentiški. Tokie kaip buvo prieš šimtą ir daugiau metų. Bilietas 20 RON (apie 4 eur.). Tai tiesiog juokinga kaina už tokią įdomią ir autentišką vietą.
Biserica Evanghelica C.A. Viscri
Bisericii Nr. 47 Com. Bunești, 507039 Viscri, Rumunija
http://biserica-fortificata-viscri.ro/










Viscri kaime daug visko įdomaus, neskubant galima praleisti visa dieną. Čia yra keletas restoranų, siūlančių tradicinį maistą, pagamintą iš vietinių produktų – reklamuojamas "autentiškas skonis". Neturėjome laiko patikrinti, ar reklama atitinka turinį. Nors lankytinų objektų kaime nemažai, turistų nebuvo daug. Mes tiesiog grožėjomės namais. Jie skirtingų spalvų, bet išlaiko vieną stilių. Skirtingai nuo Maramurešo, kur „aukšti vartai ir žemos tvoros“, čia tvoros aukštos ir aklinai uždaryti vartai.








Tarp šių namų „slepiasi“ ypatingas namas.
Casa Printul de Wales (Velso Princo namai)
Tiesą sakant, namas niekuo neišsiskiria iš kitų namų toje gatvėje. Jį žymi tik lentelė prie įėjimo. Oficialiai tai svečių namai, bet nemanau, kad Princas Čarlzas (o juo labiau Karalius Karolis III) kada čia gyveno ar priėminėjo svečius. Tiesiog puikus projektas. Vienas iš Karaliaus Karolio namų Rumunijoje, kuriame pristatomi jo vykdomi projektai Rumunijoje bei jo ryšys su šia šalimi. Tai muziejus, kurį galima aplankyti už 25 RON (maždaug 5 eur).
Casa Printul de Wales
DJ104L Jud Brasov, 507039 Viscri, Rumunija






Muziejaus neapžiūrėjome, nes pakeliui buvo suplanuotas dar vienas nemažas objektas. Bet važiuodami pakeliui pamatėme pilį. Jų Rumunijoje pilna, bet vis tiek atrodo įspūdingai. Tik gal nuotrauka per atstumą ne visai pavyko.
Cetatea Rupea
Strada Cetății 505500, 505500 Rupea, Rumunija
http://www.primariarupea.ro/
GPS 46.038307, 25.212141


Viscri → Racoș (35 km; 40 min)
Racoš kaimas su kadaise, prieš maždaug 10 000 metų, išsiveržusio ir dabar miegančio ugnikalnio krateriu ir susiformavusiomis bazalto kolonomis. Kolonos susiformavo skirtingai, priklausomai nuo temperatūrų – išsiveržus lavai sulipo į tokias fantastišas struktūras. Be viso to grožio (tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad bus taip gražu), atrandame turkio, o gal smaragdo spalvos ežerą, susiformavusį bazalto karjero vietoje. Pagal bendrą tvarką pirmiausia reikėjo apžiūrėti kraterį, paskui ežerą, ir galiausiai - bazalto kolonas. Bet mes viską padarėme atvirkščiai, nes nenorėjome eiti pilno maršruto. Jeigu gerai pamenu, tai 5 km ir daugiausia - į kalną. Atviroje vietovieje, kepinant saulei, tai nedžiugino. Taigi, nuvažiavome į 3 punktą, nusistatę navigaciją į Parking and terrace of the Racoș complex.
Vietovės lankymas mokamas. Įvažiuojant ties pirmu parkingu yra mokesčių rinkimo punktas. Oficialus pavadinimas - Complexul Geologic Racoş (Racoš Geologinis kompleksas).
Įvažiavimo kaina 25 RON /asm. Sumokėjau kortele. Sumokėjus duoda žemėlapį. Taigi, apžiūra atbuline tvarka, pradedant nuo 3 punkto.
Coloanele de bazalt de la Racoș (Racošo bazalto kolonos)
Bazalto kolonos yra Racos geologinio komplekso dalis. Kolonos susidarė iš sukietėjusios lavos. Natūroje atrodo išties įspūdingai.


Lacul de Smarald (Smaragdinis ežeras)
Ežeras susiformavo buvusiame bazalto karjere. Ežerą vandeniu užpildo įtekantis gėlo vandens šaltinis ir lietus. Beje, Žalieji ežeraiprie Vilniaus panašios spalvos. Kad pamatytumėte visą ežerą, reikėtų kilti į kalvą. Mes patingėjome.


Vulcanul Racoș (Racošo ugnikalnis)
Pradžioje galvojome praleisti šį objektą, nes iki jo reikėjo kopti į aukštą kalvą. Principe nesunku, bet saulės atokaitoje ganėtinai karšta. Visgi palikę automobilį artimiausiame parkinge ryžomės kopti į kalvą. Kopdamas nelabai įsivaizduoji ką pamatysi, nes vaizdą užstoja aukšta žolė ir krūmai. Bet pasiekus viršų... vau! Koks įspūdingas vaizdas! Po kojomis atsiveria ugnikalnio krateris. Nesugebėjau nufotografuoti taip, kad vaizdas perduotu tą didybę.


Kad įsivaizduotumėte, kaip realiai tai atrodo, „pasiskolinau“ iš oficialaus tinklapio dronu padarytą nuotrauką. Tikrai įspūdinga.


Racoș → Brașov (72 km; 1 val. 18 min.)
Hotel Kolping (2 nakvynės 193 eur.)
Neblogas viešbutis. Malonus ir geras aptarnavimas. Dideli, erdvūs ir geri kambariai. Yra kondicionierius. Tvarkingas dušas ir tualetas. Vandens srovė buvo šiek tiek silpna, bet tai nesugadino bendro reikalo. Pusryčiai neblogi, bet kava siaubinga. Tiesiog dažytas vanduo. Teko prašyti, kad padarytų normalios kavos. Kai suprato ko noriu, išvirė puodelį normalios kavos. Visgi tokio lygio restorane daugiau aptarnaujančio personalo turėtų suprasti anglų kalbą. Pirmą rytą pusryčiaujant čia jautėsi posovietinė kultūra, nes aptarnaujančios merginos vietoje to, kad nurinktų nešvarius indus, stovėjo išsirikiavusios pasienyje, tarsi laukdamos kažkieno nurodymų. Tuo pat metu, gana pastebimai, aptarinėjo valgančius svečius. Kitą rytą jau buvo administratorė, mikliai pristačiusi merginas prie darbo. Pusryčiauti buvo žymiai maloniau žinant, kad į tave nespokso.
Pirmą vakarą vakarieniavome viešbučio restorane. Patiekalai tik europiniai. Skanu, bet norėjosi kažko labiau rumuniško. Dvi porcijos upėtakio, stalo vanduo, pora alaus ir vyno kainavo 261 RON (51,39 eur.). Vaizdas iš terasos puikus, į kalno papėdėje esantį senamiestį, tačiau geriausias vietas terasoje (šešėlyje) buvo užėmę ne viešbučio svečiai, o padavėja su draugeliais. Tai čia vėl užuomina apie sovietmečio kultūrą. Bendrai paėmus, viešbutis neblogas, darbuotojai paslaugūs, bet jų supratimas apie aptarnavimo kultūrą kiek skiriasi nuo to, prie ko esame įpratę.
Viešbutis yra ant kalvos, 15 minučių eiti pėsčiomis iki centro. Bet grįžti į stačią įkalnę nėra lengva. „Bolt“ išsprendžia šią problemą. Kainuoja 3-4 eurus nuo senamiesčio.
Hotel Kolping
Strada Petőfi Sándor 27, 500107 Brașov, Rumunija
http://www.hotel.kolping.ro/








2026.06.18 (ketvirtadienis)
Dvi nakvynes Brašove pasirinkome, norėdami neskubėdami apžiūrėti ne tik miestą, bet ir apylinkes. Ypatingai domino Pelešo pilis, o mažesnę Pelišoro pilį nutarėme praleisti. Abi pilys yra Sinajos mieste, taip vadinamame Furnica komplekse.
Brašovas → Sinaja (48 km; 1 val. 3 min.)
Parcare cu plată - Complex Furnica (Mokama automobilių stovėjimo aikštelė - Furnica kompleksas)
Čia kaip ir daugelyje Rumunijos vietų, parkingo kaina fiksuota - 30 RON už visą dieną (5,90 eur.)
Parcare Furnica
Strada Furnica 52, 106100 Sinaia, Rumunija
http://parcare-peles.ro/
Nuo parkingo pėsčiomis apie 600 m ir 9 min. Pakeliui yra bilietų automatai. Perkant reikia nurodyti laiko intervalą, kuriam perkamas bilietas. Degė užrašas 11.00 - 12.45 h, o buvo lygiai 12 valanda dienos. Aš kiek susimėčiau ir pagalvojau, kad per likusį laiką nebespėsime apžiūrėti pilies. Taigi paspaudžiau laiką 12.45 - 14.30 h. Pasirodo, buvo nurodytas laiko intervalas, kada įleidžia į pilį. Ir mums, net turint bilietus, teko laukti beveik valandą, kad elektroniniai vartai mus praleistų. Kai atėjome, žmonių nebuvo, o įėjimo metu susirinko didžiausia minia. Ką padarysi, pats kaltas. Už tai turėjome marias laiko apžiūrėti pilį iš išorės.
Castelul Peleș (Pelešo pilis)
Sinaja vadinama „Karpatų perlu“. Čia svarbiausias objektas - Peleš pilis. Pirma pasaulyje elektrifikuota pilis, naudojanti vietinės gamybos elektrą. Gotikos ir neorenesanso kokteilis. Tai Karolio I (Regele Carol I) - pirmojo Rumunijos karaliaus - pilis. Pradėta statyti 1875 m. Karališkoji rezidencija (1883–1947), nacionalizuota 1948 m., muziejus nuo 1953 iki 1975 m. ir nuo 1990 m. iki šių dienų. Nuo 2007 m. Jo Didenybės Rumunijos Karaliaus Mykolo I (Regele Mihai I) valdžiusio 1927–1930, 1940–1947m., nuosavybė ir viešoji įstaiga, kurią administruoja Rumunijos valstybė, globojama Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos.
Nepaprastai gražus, grakštus rūmų fasadas, septynios terasos, dekoruotos skulptūromis, fontanai, ypatingai gražūs medžio raižiniai bei vitražai, ginklų kolekcija, karališkoji biblioteka su slaptomis durelėmis, valgomasis, muzikos salė, koncertų salė, kilimais išklotas vyrų buduaras ir damų kambarys… Pilyje yra 160 salių ir 30 vonios kambarių, taip pat yra viena iš vertingiausių Europoje tapybos kolekcijų. Tai tiesiog stebuklinga vieta, deja, turistams atidaryta tik apie 35 procentai šio grožio. Su kuo bendravau, visų nuomonės sutapo – ši pilis, o gal tiksliau rūmai, vieni gražiausių ir įspūdingiausių iš kada nors matytų. Net padaryta daugybė nuotraukų vargiai perteikia tą įspūdingą grožį. Skaičiau, kad anksčiau bilietas kainavo 20 lėjų, įleisdavo tik su ekskursija ir fotografavimas buvo už atskirą mokestį. Dabar be laiko limito praktiškai nebėra apribojimų, bet bilieto kaina 100 lėjų asmeniui. Beje, įdomi detalė, nors ant bilieto kaina dviem asmenims 2 x 100 RON, nuo kortelės buvo nuskaičiuota 208,48 RON (41,04 eur.).
Atkreipkite dėmesį į pilies darbo laiką.
Pirmadienis – Antradienis: nedirba;
Trečiadienis: 10:00–17:00;
Ketvirtadienis – sekmadienis: 09:15–17:00.
Castelul Peleș
Aleea Peleșului 2, 106100 Sinaia, Rumunija
https://peles.ro/ro/
















Sinaja → Branas (47 km; 57 min.)
Pakeliui buvau numatęs pavalgyti restorane DOR. Tačiau vien privažiavus tapo aišku, kad šioje vietoje neverta pietauti. Automobilių ir atitinkamai lankytojų praktiškai nėra, o tie keli stovintys automobiliai (Porsche, Mersedes ir Bentley) bylojo, kad kainos čia „ne rumuniškos“. Išties, kai anties krūtinėlė kainuoja 27 eur, o jautienos išpjova 36 eur., man kažkaip nebeskanu. Kaip sakė vienas tautietis, reikia turėti savigarbos ir nevalgyti tokiose vietose. Gal jis buvo teisus?!
DOR Restaurant D.O.R.
Strada Branului 55g, 505801, Rumunija
http://www.retraiestecudor.ro/
Buvome ganėtinai nusivaikščioję, bet planuose buvo Brano arba Drakulos pilis. Bet prisiskaitę atsiliepimų ir įvertinę savo norus bei fizinę būklę nusprendėme į vidų neiti. Gal vėliau ir pasigailėjome tokio sprendimo, bet tuo metu atrodė kitaip.
Apsiribojome pilies išorės ir pačio Bran miestelio apžiūra.
Parkingas (25 RON už 4 valandas):
Stationnement Chateau de Bran (Brano pilies automobilių stovėjimo aikštelė)
Bran Park, Strada Doctor Aurel Stoian 12, 507025 Bran, Rumunija
Castelul Bran (Brano pilis)
XIV a. pilis, buvusi karališkoji rezidencija, tariamai įkvėpusi grafo Drakulos legendą. Deja, realiai pilis neturi nieko bendra su tikruoju Drakula – Vladu III. Airių rašytojas Bramas Stokeris rašydamas žymųjį fantastinį siaubo romaną apie Drakulą, tiesiog „apgyvendino“ jį Brano pilyje. Kadangi romanas parašytas 1897 m. ir ne kartą ekranizuotas, natūralu, kad visi įsivaizduoja ją kaip tikrą Drakulos pilį. O atsiliepimai tokie:
„Pernelyg išreklamuota, nieko ypatingo, neverta eiti į vidų, įdomiausia vieta - kankinimų kambarys. Žmonių labai daug, srautai nereguliuojami, viduj tvanku, eini su mase ir tiek...“
„Bet gi ta pilis visiškai neverta lankymo, joje nėra nieko nei drakuliško, nei piliško. Visai užtenka ją apžiūrėti iš išorės. Žinau, kad niekas manimi nepatikės ir vis tiek ten eis.“
„Iš lauko tikrai verta dėmesio. Viduje labai daug kičo, kuris nuvylė.“
„Paprasta pilis, su gyvenusių žmonių istorija. Drakula tik mitas. Iš išorės 100 kartų gražesnė nei iš vidaus.“
Taigi, kaip ir planavome, apžiūrėjome tik iš išorės.
Castelul Bran
Strada General Traian Moșoiu 24, 507025 Bran, Rumunija
https://castelulbran.ro/




Labai norėjome valgyti, ir eidami pro įvairias užkandines stebėjome, kur valgo daugiau žmonių. Ten ir užėjome.
Restaurant & Wine Bar - East Village (restoranas 4,1 balo)
Taip atsitiktinai pateikėme į restoraną, kuris dėl didelės terasos iš lauko buvop panašus į paprastą pašiūrę. Tačiau apsidairius viduje, įspūdis jau visai kitoks. Draugiškas ir puikiai angliškai kalbantis padavėjas. Maistas buvo puikus. Ne pigiausia vieta, bet kainos, atsižvelgiant į kokybę, atrodė prieinamos. Jau žinodami rumuniškų porcijų dydį, užsisakėme 1 porciją Borcanul bunicii - 68 RON (močiutės stiklainis) - t.y. didžiulė porcija keptų kiaulienos šonkaulių ir dešros su apkeptomis bulvėmis ir raugintomis daržovėmis. Labai skanu. Papildomai paėmėme keptų paprikų, bokalą alaus ir puslitrį limonado. Visa sąskaita 137 RON (26,97 eur.).
East Village
Strada General Traian Moșoiu 499, 507025 Bran, Rumunija
https://eastvillage.ro/




Labai neblogas restoranas, bet tikras „rojus“ buvo tiesiog už kampo – visas maisto turgelis. Daug visko, bet pirmoje eilėje - rumuniškas gatvės maistas.
Mâncarea românească - Romanian food
Nesitikėkite nieko prabangaus. Tai tik greitas gatvės maistas. Kepta mėsa, dešrelės, pastrami, rumuniški mėsos suktinukai, iešmeliai, paršelis, ėriena, vištiena, garsioji mămăligă (kukurūzų kruopų košė) su sūriu ir šonine. Geriausias rumuniškas gatvės maistas!
Romanian food
Strada General Traian Moșoiu 499, 507025 Bran, Rumunija




Dar pasibastę po turgelį prisipirkome kalną vietinių sūrių ir įvairių suvenyrų. Tada vėl grįžome į Brašovą, kad iki sutemų apžiūrėtume senamiestį.
Bran → Brașov (7231 km; 32 min.)
Hotel Kolping
Strada Petőfi Sándor 27, 500107 Brașov, Rumunija
Planuotas maršrutas pėsčiomis 3,1 km ir 41 min (teorinė). Tiesa, dauguma objektų buvo remontuojami arba jau uždaryti, bet mes dėl to labai nesukome galvos. Tiesiog gerai leidome laiką – juk atostogos!
https://maps.app.goo.gl/xHcW18wiEM3ChNbD9
1.Catedrala Sfântul Nicolae (Šv.Mikalojaus katedra),
Piața Unirii 1, 500123 Brașov, Rumunija
Įsivaizduoju, kad bus verta aplankyti, kai bus baigta restauracija. Dabar per pastolius nieko nebuvo matyti.


Gelato Mania,
Strada Prundului 37, 500123 Brașov, Rumunija
Pakeliui pamatėme nemenką eilę prie ledų parduotuvės. Vėl pasijutome kaip Italijoje. Net pavadinimai tokie pat. Ne stebuklas, bet ledai tikrai skanūs. Karštyje atgaivino. Dvi porcijos ledų 30 RON (5,90 eur.).
2. Poarta Ecaterina (Kotrynos vartai),
Brașov, Rumunija
Kotrynos vartai – senojo Brašovo dalis. Verta trumpam užsukti. Tai nėra lankytina vieta ilgam laikui, o trumpas sustojimas pasivaikščiojant po miesto centrą.
3. Poarta Schei (Šei vartai),
Strada Poarta Schei 39, 500020 Brașov, Rumunija
Brašovo Šei vartai yra vieni svarbiausių miesto viduramžių vartų, pastatyti XVI amžiuje. Dėl išskirtinio geltono fasado jie yra vienas atpažįstamiausių Brašovo orientyrų.


4. Sinagoga "Beit Israel",
Strada Poarta Schei, 500020 Brașov, Rumunija
Seniausia Brašovo sinagoga, graži ir gerai išsilaikiusi. Į vidų eiti neplanavome, Tiesiog pasigrožėjome iš išorės.


5. Strada Sforii (Virvių gatvė),
Brașov, Rumunija
Kitas gana įdomus objektas, tiksliau gatvė. Ji tik 1,3 metro pločio. Vietiniai pamėgo ten piešti grafičius. Bet tarp grafiti ir vandalizmo labai trapi riba. Žodžiu, vietinės valdžios sprendimu ši gatvė pilnai uždaryta remontui. Tik nežinau ar ilgam.
Piața Apollonia Hirscher
Tai ne pagrindinė aikštė, bet ji tylesnė ir vaizdingesnė. Puikiai tinka ramiam pasisėdėjimui. Ten „atradome“ kokteilių barą.
6. Cafe Central Brasov - mini bistro & cocktail house
Strada Apollonia Hirscher 18, 500015 Brașov, Rumunija
Gera buvo gurkšnojant gėrimus tiesiog stebėti aikštę ir žmones. Jie čia tokie kaip ir bet kuriame didesniame Europos mieste. Alus buvo po 20 RON (mažiau nei 4 eur.). Kaip Rumunijoje gal nepigu, bet įvertinant, kad tai senamiestis - tai beveik kaip už dyką.


7. Biserica Neagră (Juodoji bažnyčia).
Juodoji bažnyčia yra didžiausia gotikinė bažnyčia Rumunijoje. Taip pavadinta po gaisro. Nors atrodo ne juoda. 1477 metais pastatyta iš didžiulių akmeninių blokų. Bažnyčia įspūdinga savo gotikine architektūra ir masyvia konstrukcija, kuri aiškiai išsiskiria miesto centre. Deja, 19 val. uždaroma.
Biserica Neagră
Curtea Johannes Honterus 2, 500025 Brașov, Rumunija
http://www.bisericaneagra.ro/




8. Casa Sfatului (Tarybos rūmai)
Tarybos rūmai, pastatyti XV amžiuje. Kadaise tai buvo miesto rotušė. Dabar joje įsikūręs Brašovo apskrities istorijos muziejus.
Casa Sfatului,
Piața Sfatului 30, 500025 Brașov, Rumunija
http://www.brasovistorie.ro/despre-muzeu/istoria-cladirilor/casa-sfatului


Toliau buvo numatyta Telecabina Tâmpa (Tampos keltuvas) su pasikėlimu į Tampos kalną. Bet kai pagalvojau, kad teks kilti (ir kepti) stiklinėje kabinoje saulės atokaitoje, noras greit praėjo. Nutarėme tiesiog pavakarieniauti viename iš restoranų senamiestyje. Patraukė restorano pavadinimas.
9. Restaurant Mamaliguta Brașov (4,4 balo)
Maistas skanus, beveik naminis. Neįmantrus, bet aš gavau tai, ko norėjau, - tradicines mici dešreles. Personalas nelabai kalbėjo angliškai. Bet tai nebuvo problema, nes puikiai tiko gestų kalba. Sunkiau buvo prisišaukti padavėją, kai užsimanėme papildomų gėrimų. Teko eiti ieškoti, net kažkiek pyktelėjau. Bet kai pamačiau, kaip jos iš giliausio rūsio tampo vyno dėžes... Tik jos dvi aptarnauja visą restoraną su sale ir lauko terasa! Na, tiesiog neturėjau moralinės teisės priekaištauti.
Senamiesčio centre kainos gerokai aukštesnės, bet „įkandamos“. Keturios Mici tradicionali (tradicinės mėsos dešrelės) – 44 RON (apie 9 eur.), (meniu nurodoma 1 vnt. kaina, užsisakant reikia nurodyti, kiek dešrelių norite), salata de varza (kopūstų salotos) – 19 RON (apie 4 eur.), bokalas Stella Artois pilstomo alus 18 RON (apie 3,50 eur.), kokteilis - 33 RON (apie 6,50 eur.). Visa sąskaita buvo 165 RON (32,48 eur.).
Restaurant Mamaliguta Brașov
Strada Republicii 20, 500031 Brașov, Rumunija


Pavalgę norėjome grįžti į viešbutį, bet nesiruošėme atgal eiti pėstute, ypač į tokį statų kalną. Brašove puikiai veikia „Bolt“ programėlė. Tereikėjo paėjėti iki gatvės, kur gali privažiuoti automobilis. Nuo centro iki viešbučio parvažiavimo kaina buvo 12,90 RON (apie 2,50 eur.).
Ryte mūsų laukė kelionė per aukščiausią Rumunijos kalnų masyvą Fegerašą, esantį pietinėje Karpatų kalnų dalyje.


Tęsinys kitoje dalyje: Keliaujame į Rumuniją. III dalis. Transfăgărășan, meškos ir kt.

Mūsų kelionės po Rumuniją

autokeliautojas.lt © 2023
