Jūros ežiai, raudonas vynas ir skaidrus vanduo: Kroatija kviečia į nepaprastą kelionę

KROATIJA

6/21/202230 min read

Keista rašyti apie keliones, kai pandemija pačiame įkarštyje. Ar galėsime vasarą kažkur keliauti? Geras klausimas. Manau dar ne, bet pažadas lieka pažadu. Tai kas čia surašyta, tai tik mano asmeninė patirtis ir nuomonė, kuri nebūtinai visada teisinga. Kroatijoje buvau 4 ar 5 kartus, net nebepamenu. Paskutinį kartą senokai, taigi kažkurios detalės gali skirtis. Pvz. Nauja A1 magistralė Lenkijoje ar pastatytos naujos vilos Kroatijos pajūryje, bet esminiai dalykai matyt nesikeičia.

Pasiruošimas kelionei

Pirmiausia reikia susidaryti preliminarų maršrutą – kur važiuoti, ką pamatyti ir kiek tai užtruks. Svarbiausia susiplanuoti tarpines nakvynes iš anksto, nes ieškant vietoje sugaištama daug laiko, energijos ir nervų. Kelionė į nežinomą vietą šiaip yra stresas, tai geriau išvengti papildomo, žinant, kad turėsit nakvynę. Taip pat reikia nepamiršti, kad kažkur reikės pavalgyti. Atstumai turi būti realiai įveikiami, pasiliekant bent valandą rezervo dėl galimų spūsčių, kurias gali sukelti autoįvykis greitkelyje ar remonto darbai. Taip pat nuvažiuojami atstumai turi būti kuo didesni, mažinant tarpinių nakvynių skaičių. Tarpinės nakvynės labai pabrangina keliones. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo ir automobilio galimybes. Apie automobilio techninę būklė, jau net nekalbu. Nerekomenduoju važiuoti tamsiu paros metu, ypatingai nežinomose ar kalnuotose vietovėse. Automobilių mažai, bet labai padaugėja laukinių gyvūnų. Galima susigadinti visas atostogas. Labai rekomenduoju kelionę pradėti šeštadienį, nes stipriai sumažėja komercinio transporto. Lenkijoje galioja savaitgaliniai apribojimai sunkiajam transportui. „Furų“ yra, bet palyginti nedaug. Kuo anksčiau išvažiuosit, tuo geriau. Optimalu iki 7 ryto. Verta prisiminti, kad Lenkijoje (ir visoje kitoje maršruto dalyje) laikas skiriasi 1 val. Pas mus 7 val.- Lenkijoje 6 val. Galima žinoma ir vėliau važiuoti, jeigu nėra tikslo per dieną nuvažiuoti 1000 km ar daugiau.

Siūlome tokį maršrutą!

  1. Lenkija Augustow -S61/E67- Warszawa – A2/E30 arba S8/E67? (paaiškinimas žemiau*) - Piotarkow Trybunalski -A1/E75- Częstochowa –A1 – Gliwice (šalia Katowice);

  2. Čekija Ostrava –Nr.1-Nr.35- Olomouc -46/E462-1/E462/E50- Brno -52/E461- Mikulov;

  3. Austrija Zollamt-Drasenhofen -A5-S1- Wien (apvažiuojame per S1-S2-A23) toliau į A2/E59 (Süd Autobahn) – Grac – A9/E59;

  4. Slovėnija E59 - Maribor – E59 Kroatija Macelj (Gornji Macelj) -A2/E59- Zagreb -A1/E65- Karlovac - ?

  5. Tolesnis maršrutas pagal konkretų planą.

Tarpiniai miestai nurodyti kaip orientyrai, nes šiuolaikiniai greitkeliai juos aplenkia. Šiuo maršrutu (iš Kauno) iki Varšuvos maždaug 430 km ir apie 5-6 val kelio (kaip pasiseks, nes 2020 metais buvo daug remontuojamų ruožų ir greitkelis nebaigtas). Degalų kaip tik užtenka, nes už Varšuvos jie brangesni ir „atpinga“ tik įsukus į A1/E75 greitkelį. Beje 2020 metais mus šokiravo dyzelino kainos Lenkijoje. Įsigaliojus naujam akcizui, dyzelinas tapo brangesnis už benziną! Nedidelis poilsis su užkandžiais, kuras, ir judame į Varšuvą. Tiesą sakant, Varšuvos praktiškai nesimato, vien visai smagus aplinkelis. Per A2/E30 išvažiuodavome Poznanės/Lodzės link, o po geros valandos-pusantros ties Lodze sukame į A1/E75 Katowice link.

*Dabar Google Maps rekomenduoja iš Varšuvos važiuoti 7/E77, toliau S8/E67 per Rawa Mazowecka iki Piotkow Trybunalski ir tada sukti į A1/E75 greitkelį. Nežinau, nes į S8 reikia važiuoti beveik per Varšuvos centrą. Bet matyt nuvažiuosite taip, kaip navigacija nuves.

Kur nakvoti ir ką pamatyti pakeliui?

Jeigu planuojate minimumą tarpinių „pažiopsojimų“ ir kuo greičiau prie jūros. Tada nakvynės siūlau ieškoti ne arčiau kaip Mikulove (Čekija). Iki jo truputį daugiau nei 1000 km ir praktiškai greitkeliais. Man nebuvo sunku. Tada lieka apie 900 km arba 8-9 val iki pajūrio pvz. Omiš miesto. Jeigu norite į Plitvicos nacionalinį parką, tada iki jo (nuo Mikulovo) nepilni 600 km arba 9 val kelio. Nes nuo Karlovac miesto greitkelio į Plitvicą nėra. Kelias geras, bet tik po vieną juostą į abi puses. Palaipsniui virstantis kalnų keliu. Nežinau, ar po tokios kelionės norėsite 3-4 val vaikščioti po parką ypač jeigu oro temperatūra bus apie 25-28 laipsnius karščio. Į Plitvicos nacionalinį parką rekomenduoju atvykti kuo anksčiau iš ryto. Ne karšta ir žmonių mažiau. Tokiu atveju reikia ieškoti nakvynės iki Plitvicos pvz. Grabovac miestelio rajone, o atsiradusias kelias laisvas valandas planuoti skirti Vienos (Austrija) senamiesčio apžiūrai (sekmadienį Vienoje parkingai nemokami ir reikia apie 3 val.) arba apsilankyti prie Zagrebo (Kroatija) esančiame Westgate Shoping City GPS 45.869835, 15.827029. Kaip kam patinka. Galima Plitvicos ežerų lankymą planuoti grįžtant.

Jeigu judate geru grafiku ir norite kažką pakeliui pamatyti, pirmą dieną, siūlau stabtelėti Čenstachovoje (Częstochowa). Częstochowa - religinė Lenkijos sostinė su įspūdingomis bažnyčiomis ir garsiają "Juodają Madona". Užtruksite porą valandų, bet jos to vertos.

Važiuoti reikia į „Jasną Gurą“ adresas: ul. 7 Kamienic 26, 42-226 Częstochowa, Polska Parking pod Jasną Gorą (kituose šaltiniuose adresas yra Pasaż Bpa Bareły 1, 42-226 Częstochowa, Polska, bet pateksit ten pat). GPS 50.810562; 19.099493.

Papietauti ir atsipūsti visada sustojame Hotel***Karczma Czardasz, Częstochowska 64, 42-350 Koziegłowy, Polska GPS 50.606140; 19.155755. Tai jau pravažiavus Częstochowa, magistralėje E75, už geltonos degalinės. Kažkas panašaus į „Bernelių užeigą“. Skanu ir nebrangu. Reikia užeiti į vidų išsirinkti maistą (gaminamas tiesiog šalia kasos), tada susimokėti ir paimti numeriuką. Išsirenkate stalą viduje arba lauke ir matomoje vietoje padedate numeriuką. Belieka laukti kol atneš. Tikrai verta užsukti papietauti.

Skubantiems tiek Częstochowa, tiek Czardasz lieka kiek nuošalyje, nes lenkai nutiesė naują atkarpą A1 greitkelio kuris aplenkia šiuos objektus. Skirtumas 58 km/30 min prieš 62 km/50 min. Toliau sustojimo verta (ir galimos nakvynės) vieta – Čekijos miestelis Mikulov pačiame Austrijos pasienyje. Aplink lyguma, o ant vienintelės kalvos įspūdinga pilis ir dėmesio vertas miestelis.

Net jeigu nenakvosite Mikulove, būtinai sustokite, bent pusvalandžiui ir nueikite iki centrinės aikštės. Patogus parkingas su WC (mokamu) GPS 48.804649, 16.635904. Nuo parkingo A.Muchy gatve per 5-7 min pėstute pasieksite Centrinę aikštę. Manau nepsigailėsite.

Važiuojant pro Mikulovą, Austrijos pasienyje yra Travel Free Shop GPS 48.787254, 16.636755. Pavadinimas kalba pats už save. Tai bemuitė, dėmesio verta parduotuvė, kurioje pagrindinį asortimentą sudaro alkoholis ir parfiumerija. Mokėti galima kortele arba grynais (CZK arba EUR). Visada užsiperkame, ypač grįždami. Jeigu nenakvosite Mikulove, tai už 1 val. kelio Austrijos sostinė. Mes savu laiku atradome viešbutį su visą parą veikiančia registratūra. Lenas Donau Hotel Wagramer Straße 52, 22. Donaustadt, 1220 Wien, Österreich. Vidinis parkingas GPS 48.238789, 16.430399. Bet žinoma yra ir daugiau pasirinkimų.

Kaip minėjau, sekmadienį Vienoje gatvėje parkuotis galima nemokamai. Jeigu įvažiuosite į požeminį parkingą, tai teks mokėti nežiūrint į savaitės dieną. Mes radome gana patogią vietą netoli Technikos universiteto. Parkingas GPS 48.198956, 16.373498. Šalia požeminiai mokami, o mes už dyką :)

Už parkingo pastato yra Karlo aikštė ir bažnyčia (Karlskirche) su taip vadinamais Maro stulpais.

Iš Karlo aikštės šiaurės kryptimi per pėsčiųjų tunelį patenkame į Kärnfnerstraβe, ja paėjus kairėje bus Vienos Valstybinis Operos teatras (Wiener Staatsoper). Apėjus Operos pastatą iš kairės pusės Abertinaplatz, Maysedergasse ir Tegetthoffstraβe gatvių sankirtoje yra Turizmo informavimo centras GPS 48.204491, 16.369374. Ten galima gauti labai patogų žemėlapį su svarbiausiais objektais. 3-jų valandų mums užteko apžiūrėti patį centrą. Žinoma išsamiau reikėtų 2-jų dienų. Ką esminį pastebėjome lyginant su kitomis sostinėmis, tai švara, vietinių, ypatingai vairuotojų, mandagumas ir saugumo jausmas. Ir kvapas...ten žmonės skaniai kvepia, ypač Graben gatvėje. Konkrečius lankytinus punktus Vienoje galima rasti ir čia: https://keliaukimpatys.lt/viena-austrija/

Kroatija (Hrvatska)

Tai viena iš labiausiai lietuvių pamėgtų šalių praleisti vasaros atostogas. Lietuviai Kroatiją „atrado“ po 1995 metais pasibaigusio Balkanų karo. Tada tai buvo egzotiška kelionė automobiliu, tarp minų laukų, į žydrąjį pajūrį. Karo randai dar likę, ypač toliau nuo pajūrio, tiek žemėje, tiek vietinių žmonių atmintyje. Todėl iš karto noriu perspėti, karo tema su vyresnio anžiaus vietiniais yra „tabu“. Man pačiam tuo teko įsitikinti pirmoje kelionėje į Kroatiją. Neprivažiavę iki Plitvicos buvome apsistoję nakvynei kaimelyje Rakovica. Maloni 40-metė šeimininkė Rakovicoje už 200 Kn (tuo metu apie 90 LTL(1 HRK - 0,45 LTL), dabar apie 26 Eur (1 Eur - 7,56 HRK)) išnuomojo visą 2 namo aukštą su puikiu vaizdu į kalnus. Ji kalbėjo tik kroatų kalba, aš rusų-lenkų kalbų mišiniu. Puikiai susikalbėjome, nes visos kalbos slavų. Paskui virtuvėje virš kokolių krosnies pamačiau į sieną įsmigusią 30 mm kulkosvaidžio kulką. Kai paklausiau jos apie tai, ji daugiau mūsų „nebesuprato“. Tik vėliau pastebėjau, kad kaime beveik nėra vyrų... Kroatija stipriai keičiasi, ypač tai pasijuto įstojus į ES, bet ne visi pokyčiai džiugina. Pvz. kainos.

Plitvicos ežerai

Taigi vykstame į Plitvicos ežerų (Plitvička Jezera) Nacionalinį parką. Jis turi 2 įėjimus. Šiauriau Ulaz / Entrance 1 GPS 44.907112, 15.612797 ir Piečiau Ulaz / Entrance 2 GPS 44.883532, 15.623466. Skirtumas tarp jų keletas kilometrų. Priklausomai kokį maršrutą pasirinksite, prie atitinkamo numerio reikia parkuotis. Maršrutai yra nuo „A“ iki „H“. „A“ ir „E“ trumpausi 2-3 val. „C“ ir „H“ ilgesni, nors man atrodo įdomiausi. Juose dalį maršruto reikia plaukti laivu, tik „A“- vien „savom dviem“. Maršrutą „A“ mes pasirinkome, kai pamatėme kiek laiko reikia laukti laivo ir kiek žmonių į juos „privarširuoja“. Dar karštis +28°C, tai nelabai patrauklu trintis minioje. Šiaip pageidautina atvykti kuo anksčiau (mažiau žmonių). Automobilio stovėjimas - 10 kunų/val. (išeis maždaug ~ 4 val.) Taigi apie 8 val. pajudėjus, kol surasite parkingą ir nusipirksite bilietus 180 Kn/žm., apžiūrą pradėsite apie 9 val iki 12 val galima baigti, jeigu eisite trumpiausią “A” arba „E“ maršrutą - apie 3 valandas. Kiti 4 - 5 val. ir daugiau. Daugiau apie Plitvicos ežerus rasite čia: https://np-plitvicka-jezera.hr/en/plan-your-visit/activities/lake-tour-programmes/

Važiuojant link pajūrio būtinai sustokite vienoje pakelės užeigų – kanoboje. Jų čia pakelėse gausu. Bet būtinai ten, kur ant iešmo grilyje kepama aviena – janetina, nes pajūryje to praktiškai nėra. Nepigus malonumas, bet labai labai skanu. Mes 4 užsakėme 1 kg. “janetinos” su “krumpiru” (bulvėmis, keptomis su aviena), plius puslitris vietinio vyno, plius mineralinis ir sultys - 320 kunos. Kartą važiuojant į Zadarą esame ragavę tikro delikateso, tai grilyje keptas pieninis paršiukas - odojak. Sustojome papietauti ir šeimininko iš smalsumo paklausiau – „Imaš li odojak“. „Imam, imam“ – su džiaugsnu atsakė. Trauktis nebuvo kur. Labai skanu, bet ir labai sotu. Buvo perdaug. Nuo Plitvicos ežerų iki mokamo greitkelio 1 val kelio, o toliau reikia rinktis iki kur važiuoti. Palei visą rytinę Adrijos jūros pakrantę eina du keliai: nutolęs nuo jūros mokamas greitkelis su maks. leistinu 130 km/h greičiu ir pajūrio nemokamas kelias. Labai vaizdingas, bet realus vidutinis greitis neviršija 30 km/h. Taigi kur toliau važiuoti? Ką pasirinkti?

Bendri pastebėjimai dėl Kroatijos pajūrio

Kroatijos pajūryje nėra tikro smėlio! Bent jau tokio kaip Baltijos pajūryje. Tai tik stambesni ar smulkesni akmenukai. Iš lengviau pasiekiamų yra vadinami smėlio paplūdimiai Rijekoje ar Omiš miesto paplūdimys. Įsižiūrėjus jų „smėlis“ tai smulkus žvirgždas. Dėl šios priežasties, sezono metu, kai oro temperatūra šešėlyje viršija 28 laipsnius, pamirškite lengvus plastikinius pripučiamus čiužinius, nes į pavakarę jie bus kiauri. Įkaitę akmenukai, tiesiog pralydo juos, o palikus čiūžinį atokaitoje ilgiau,saulė ji gali tiesiog susprogti (dėl to Kroatijoje draudžiama laikyti automobiliuose plastikines kuro talpas). Reikalingi arba labai stori pripučiami ar geriau į keturias dalis sudedami (ar panašūs) nepripučiami čiužiniai. Arba galima nuomotis gultus.

Gal salose tikrai yra smėlio paplūdimių, bet jų vienetai ir kiek pačiam teko išbandyti, tai irgi tik labai labai smulkūs akmenukai. Manau išimtys yra Lumbarda Korčulos saloje, ir Mljet sala su Saplunara ir Limuni paplūdimiais.

Bet mano akimis Kroatijoje visai kiti prioritetai. Nereikia čia ieškoti smėlio. Tarp uolų esantys smulkių akmenukų paplūdimiai patys gražiausi, o vanduo ten skaidriausias. Toks skaidrus, kad matosi jūros dugnas keletą metrų po vandeniu. Jeigu turite nardymo kaukes – būtinai pasiimkite. Kuo toliau į pietus tuo akmenukai baltesni, o jūros vanduo žydresnis. Paklausiausios paplūdimio vietos su augančiomis vietinėmis pušaitėmis – pinijomis. Jos apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir padeda įdegti, o ne sudegti. Akmeniniame paplūdimyje skėtį nelabai kur įsmeigsi. Žinoma yra mokami paplūdimiai su skėčiais nuo saulės, gultais, dušais ir pilnu servisu. Beje dušai būtini. Praktiškai visuose paplūdimiuose jie yra. Jeigu nėra, teks kas 20 min lįsti į vandenį drėkintis. Išdžiuvęs jūros vanduo palieką druską, nuo kurios oda sutrūkinėja. Vanduo Adrijos jūroje ypatingai sūrus. Pirmakart mane tai kiek šokiravo. Net veidą graužė, bet vėliau organizmas prisitaikė. Visgi pirmakart lendant į vandenį, jeigu turite nedidelių žaizdelių (pvz įpjovimų ar įdėskimų) užsiklijuokite jas pleistru. Kremas nuo saulės irgi būtinas ir kuo stipresnis, UV20 čia nepadės. Taip pat būtini vandens batai. Ir dėl akmenų, ir dėl jūros ežių. Sezono pradžioje ežius paplūdimiuose surenka ir išleidžia toli jūroje. Bet jie sugrįžta. Beje Kroatijoje, bent jau didesnėje jos pakrantėje, kas įmetama į jūrą, visada sugrįžta. Tai privalumas plaukiojant vandenyje su pripučiamu čiužiniu, ir trūkumas jeigu vanduo nelabai nešvarus. Matyt taip yra todėl, kad nuo žemyno pakrantės retai kada matai atvirą jūrą. Dažnai priešais būna kažkokia sala. O jų čia šimtai. Dar norėčiau akcentuoti, kad Kroatijoje „100 metrų iki jūros“ tai labai toli. Gali būti namas ant jūros kranto, bet iki jos 30 metrų ar daugiau teks kopti praktiškai stačia siena. Tai reikia žinoti. Kroatijoje sąlyginai pigus apgyvendinimas, nes galima komfortiškai gyventi tiesiog ant jūros kranto. Gyventi apartamentuose vos vos brangiau negu kempinge. Tačiau visi kiti dalykai – maistas, alkoholis, buities reikmenys čia nėra pigūs. Mes apartamentus imdavome, kad sutaupyti, nes apartamentai tai 2 kambariai su virtuve. Turint virtuvę galima, bet minimaliai kažką pasigaminti, kad nereikėtu 2-3 kartus perdieną eiti į kavinę, picerija ar restoraną.

Prieš važiuojant link pajūrio (ypač jeigu planuojate kažką gamintis patys) labai rekomenduočiau „žemyne“apsirūpinti tam tikrais produktais. Pvz. nusipirkti kroatiško vytinto kumpio - pršut‘o, gaiviųjų gėrimų ar alaus. Verta bankomate nusiimti šiek tiek kunų. Jeigu nuo Zagrebo važiuojate link Plitvicos, geriausia vieta yra INTERSPAR KARLOVAC, Prilaz Većeslava Holjevca, 47000, Karlovac, Hrvatska. Parkingas GPS 45.506252, 15.544593. Kainos pajūryje ypač mažose parduotuvės gerokai didesnės. Pvz mėsos ar alaus beveik dvigubai, o salose dar brangiau. Didelių prekybos centrų su priimtinomis kainomis pajūryje mažai, o salose visai nėra.

Kur regioną pasirinkti?

Kroatijos pajūris (be salų) virš 1000 km ilgio.Taigi reikia apsispręsti į kurią dalį važiuoti. Aš pajūrį sąlyginai skirstau į kelis regionus: Istrija (Rovinj, Pula, Opatija), šiaurinė dalis (Rijeka, Crkvenica, Sveti Juraj), centrinė dalis (Karlobag, Zadar, Šibernik), pietinė arba tiesiog Dalmatija (Split, Makraska, Gradac) ir atskira (atskirta Bosnijos Neumo miestu) Kroatijos dalis - Dubrovniko regionas. Ir dar žinoma salos. Jų šimtai, o gyvenamų kelios dešimtys. Kiekvienas regionas ir konkreti vieta turi savo pliusų ir minusų. Per kiekvieną kelionę mes išbandydavome po du regionus. Apsistojame 1-2 parom, paskui važiuojam toliau t.y. piečiau. Kroatijoje labai didelė nuomojamų kambarių (Sobe, Zimmer) ir apartamentų (Apartmani) pasiūla. Bet sezono metu geriausios vietos dažnai būna rezervuotos. Dalmatiją pamėgome labiausiai, tad aprašysiu išsamiau.

Istrija

Tai šiauriausias Kroatijos regionas, ribojasi su Slovėnija. Senieji miestai kaip pvz. Pula statyti dar romėnų laikais. Miesteliai reklamuojami kaip „mažoji Italija“. Skamba gražiai. Be to tai vienas iš nedaugelio regionų kurio nepalietė karas. Matyt tame ir problema. Pastatai seni, nutriušę. Pietiniuose regionuose buvo sugriauta beveik viskas, todėl dabar čia nauji namai ir vilos. Žinoma ir Istrijoje yra išimčių, bet kam ta „mažoji Italija“, jeigu už keliasdešimt kilometrų yra tikroji Italija. Patogių vietų pajūryje nedaug. Ypatingai aukšti krantai, kiek buvome radę gražių vietų, reikėjo labai žemai leistis (kelias dešimtis metrų), o paskui tiek pat lipti aukštyn. Kroatijoje dažniausiai aukšti krantai, bet čia ypatingai. Žinoma pajūrio miestuose yra paplūdimių, bet vidury miesto su turgaus kioskeliais. Kažkaip nežavi turguje degintis. „Neprilipo“ mums šios vietos. Pravažiavę virš šimto kilometrų pakrante apsisukome, išvažiavome į greitkelį ir patraukėm į pietus.

Šiaurinė dalis

Didžiausias miestas Rijeka, tai arčiausiai sostinės Zagrebo esantis pajūrio kurortas. Tai savotiška Kroatijos „Palanga“, tik gerokai didesnis miestas. Puiki infrastruktūra – viešbučiai, restoranai, prekybos centrai, turgus, uostas ir visi kiti didmiesčio privalumai. Jachtų ir katerių rojus. Didelė dalis pakrantės betoninės prieplaukos. Yra keli paplūdimiai, bet jie „įspausti“ tarp dviejų didelių uosto prieplaukų. Nakvynės kainos namuose prie jūros „kandžiojasi“, o gyventi daugiabutyje... Ne to važiuojama į Kroatiją. Preliminari pažintis „bookinant“ kainas nesužavėjo.

Centrinė dalis

Didžiausias miestas Zadaras. Jį tikrai verta aplankyti. Įspūdingi senoviniai pastatai menantys romėnų laikus. Nors tai uostas, bet Zadaro senamiestis yra pusiasalyje. Uostas iš vienos pusės, o senamiesčio krantinė su „jūros vargonais“ – iš kitos. Geriausia vėjuotu oru, kai bangos pakyla „jūros vargonai“ užgroja visu garsu. Dar šalia yra grindinyje įmontuota saulės baterija, kuri sutemus sumirga įvairiausiomis šviesomis. Labiausiai džiugina vaikus. Vakare tai super vieta. Rekomenduoju!

Parkingas Zadaro senamiestyje GPS 44.115077, 15.229091. Parkingas mokamas. Visi parkingai Kroatijoje nemokami nuo 24 val. iki 7 val. ryto. Geriau nejuokauti ir susimokėti. Kadangi kur vietų parkavimuisi trūksta, tai policija dažnokai vietoje baudos kvitų praktikuodavo nutempimą! Mes buvo apsistoję Selinėje (Seline), netoli Zadaro. Strategiškai labai nebloga vieta ekskursijoms po apylinkes. Vos 30 km iki tilto į Pag salą. Šalia Zadaras su turgumi ir dideliais prekybos centrais. Nuotraukose gražu. Namas ant jūros kranto. Uolomis laipioti nereikia. Pinijos meta puikų šešėlį. Nuostabūs šeimininkai, kaina 4-iems buvo 55 Eur, bet... Bendra virtuvė, didelė kaip sporto salė, bet bendra. Ir akmenukai ne tokie balti kaip pietinėje dalyje. Neblogai, bet daugiau ten negrįžome. Matyt nelabai patiko tai, kad tai didelė įlanka. Atviros jūros, tik užuomina, keliais kilomerais piečiau įlangos „dugnas“ ir midijų veisyklos. Jautiesi labiau kaip prie ežero, o ne prie jūros. Kitiems poilsiautojams tai nekėlė problemų ir jie čia atvyksta keletą metų iš eilės. Ši vieta nuotraukoje žemiau. Gal kam pravers. Namas tikrai ant jūros kranto, 10 metrų iki jos.

Manda i Ivan Jurlina, Put Bunariča 14, Seline, 23244 Starigrad-Paklenica, Hrvatska. tel. 00385 23 656 101 (nėra e-malo ir interneto, bet puikus šeimininkas) GPS 44.274809, 15.477298.

Dalmatija

Mes savo pažintį su pajūriu pradėjome nuo šios dalies, o būtent nuo Omiš miesto. Pirma kartą važiavome kaip „laukiniai“ turistai. Rezervavome tik tarpines nakvynes. Manėme, kad nesunkiai rasim vietoje kur apsistoti. Iš principo taip ir yra, tiesiog dauguma namų skirti nuomai ir šeimininkai juose negyvena. Jie poilsiautojų laukia „darbo metu“ t.y. maksimum iki 18 val. Atvažiavus vėliau, pasiūla drastiškai sumažėja. Dar reikia žinoti, kad čia kaip visose pietinėse šalyse labai greit temsta. Tik saulė nusileido ir iškart tamsu. O klajoti patamsyje svetimame mieste nėra smagu. Nuomojamu namu yra, bet su šeimininkais – ne. Taip mums ir atsitiko. Beieškodami, eidami ir važiuodami, nusibeldėme 8 km už Omišo. Laimė vietiniai buvo labai draugiški ir linkę padėti. Po nepavykusių paieškų, visai nusivylęs, sustojau prie jaunuolių kurie tiesiog gatvėje, atsisėdę ant bordiūro gėrė alų. Sužinoję apie mūsų bėdą, jie pasitarę ir šen, bei ten paskambinę surado mus nakvynę. Brangoka (už 60 Eur/parai, nes tik 3 parom), toliau nuo jūros, bet pajūryje tarp uolų įsispraudęs paplūdimys pasirodė labai jaukus. Vanduo skaidrus kaip krištolas. Ji prisimename iki šiol. Jis šioje nuotraukoje.

Adresas ir kontaktai: šeimininkė Živaljič. Medići, Kralja Tomislava 13, 21318 Mimice, Kroatija. Tel. 021 867055, e-mail.: ivan.zivaljic@zp.t-com.hr. GPS 43.404909, 16.800517. Vieta kur laiptukai į paplūdimį GPS 43.404467, 16.800403.
  Tai buvo puikios 3 dienos. Iki Omišo netoli. Rytais į ten važiuodavome nusipirkti žuvies ar kitų jūros gėrybių, daržovių ir šviežios duonos. Kroatijoje šviežia duona – krug, yra savaime suprantamas dalykas. Niekas iš vietinių neperka duonos „iš vakaro“, nes kiekviename miestelyje yra kepyklėlė ar bent jau kioskelis kur nuo 7 val ryto prekiaujama šviežia, dar karšta duona ir įvairiausiomis bandelėmis. Kitas nuostabus dalykas Kroatijoje – kava. Ne, ne parduotuvėje, ten jos praktiškai nėra, kaip ir arbatos (nebent dėl turistų užveža). Kroatai beveik nesiverda kavos namuose, o geria ją kavinukėse. Kavinukės Omišo turguje atsidaro 7 val. ryto. Tai irgi savotiškas ritualas. Apsiprekini turguje, nusiperki kepyklėlėje šviežios duonos, o šalia esančioje kavinukėje atsisėdi išgerti juodos stiprios kavos. Mums pirma kartą atnešė tik kavos, nors vietiniai lankytojai prie kavos gaudavo ir stiklinę šalto vandens. Kaip apsilankėme antrą kartą jau ir mums su kava atnešė šalto vandens. Dabar ir mes kaip vietiniai - gėrėm stiprią juodą kavą užsigerdami šaltu vandeniu. Kartu gėrėjomės tekančios saulės nušviestais kalnais. 8 val ryto jau sėsdavome į mašiną ir sukdavome link namų. Net mano žmona, mėgstanti ilgiau pasivartyti lovoje, Kroatijoje dievino tokias rytines išvykas.

Nuo Omišo netoli iki Splito ir Trogiro, tai pasinaudoję proga ir juos apžiūrėjome. Nuvažiavome į tolimesnį Trogirą, grįžtant į Splitą. Trogiras man labai patiko. Visas senamiestis nedidelėje saloje labai kompaktiškas. Pasistatai automobilį jūros pakrantėje pereini tiltuką ir jau senamiestyje. Trogiro senamiesčio parkingas GPS 43.518310, 16.252705. Parkingas žinomas mokamas. Splitas didesnis ir įspūdingesnis miestas, senamiestis didelis, bet buvome pavargę. Ir automobilio neradom kur arti pasistatyti ir teko pėdinti pora kilometrų iki senamiesčio. Karštis ir minios turistų išvargino taip, kad norėjau kuo greičiau grįžti. Jau vėliau peržiūrėdamas nuotraukas supratau, koks tai gražus senovinis miestas. Kokie didingi Diokletiano rūmai ir Venecijiečių bokštas. Tik vėliau sužinojau, kad aplink rūmus yra 4 senoviniai miesto vartai turintys savo pavadinimus Geležiniai vartai - Željezna vrata, Žalvariniai - Mjedena vrata, Sidabriniai - Srebrna vrata ir Auksiniai – Zlatna vrata. Gerai kad pasidariau nemažai nuotraukų, tai iš dalies kompensavo, tai ko nepamačiau nors ir žiūrėjau. Negalima „užsiplėšti“ perdaug, nebepastebi viso grožio. Arčiausias parkingas yra prie Žalvarinių vartų – Mjedena Vrata GPS 43.507202, 16.440194 (kuriame neradom vietos).

Splite yra smėlio paplūdimys. Tiksliau tai yra smėlio ir molio mišinys. Jis kietas. Vanduo tokiame paplūdimyje nebe žydras. Jūra sekli ir tolokai reikia eiti, kad išsimaudyti. Jei po vaikščiojimo senamiestyje susigundysite atsigaivinti jūroje, nuo parkingo prie Žalvarinių vartų nepilnas kilometras į pietus yra šis paplūdimys. Reikia eiti krantine tarp uosto ir stoties iki Jadrolinija keltų terminalo ir pasukti į kairę (kelio rodyklės Rijeka/Dubrovnik) pakilus į kalniuką jau bus matyti Nuotraukoje Plaža Bačvice GPS 43.502600, 16.446293.

Piečiau Omišo prasideda Makarska riviera, čia praktiškai visur paplūdimiai. Pati Makarska itin pamėgta lietuvių, dažnokai gatvėje galima išgirsti kalbant lietuviškai. Pats miestelis tikrai gražus. Yra uostas, bet jis nedidelis ir „gyventi netrukdo“. Į šiaurę nuo uosto yra Makarska paplūdimiai, į pietus – didžiulis parkas. Už parko į pietūs vėl paplūdimiai. Makarskos pietinėje dalyje, prie pagrindinio pajūrio kelio yra pastatyti du dideli prekybos centrai „Konzum“ (tuo metu buvo didžiausias visoje Makarska rivieroje) ir „Kaufland“ (neseniai pastatytas). KONZUM Vrgorački put 1, 21300, Makarska, Hrvatska. Parkingas GPS 43.286092, 17.032755. Šalia praktiškai kitoje kelio pusėje Kaufland Makarska Ul. Stjepana Ivičevića 66, 21300, Makarska, Hravatska GPS 43.285492, 17.030036. Taigi daug privalumų, bet labai daug žmonių. Kelionių agentūros į čia masiškai veža turistus. O mes norėjome ramesnės vietos, be to girdėjome, kad kuo toliau į pietus, tuo pigiau kainuoja nakvynės. Tai patraukėme dar toliau į pietus.

Beje nuo Makarskos „Konzum“ eina kelias link garsiojo Biokovo kalnų kelio. Gamtos parkas - Park prirode Biokovo. Pagrindinis įvažiavimas GPS 43.257873, 17.080924. Bilietai perkami prie įėjimo ir kainuoja 50 kunų žmogui, tik vaikams iki 7 metų jie nemokami. Gali tekti palaukti, nes per valandą praleidžiami tik 25 automobiliai. Girdėjau gandų, kad kilti juo galima tik džipais su visais varančiais ratasi. Eilinis mitas. Kelias tikrai ekstremalus ir suteikia nemažai adrenalino. Atitvarų praktiškai nėra, labai siauras, prasilenkti galima tik serpentino posūkiuose. Bet jis asfaltuotas ir jeigu nebijote aukščio, tai bus puikus nuotykis. Už 13 km nuo įvažiavimo yra Dangaus takas – Skywalk. Pasieksite maždaug per pusvalandį. Ten stovi nedidelė trobelė Ravna Vlaška (sveikinimo atvirukų parduotuvė), už jos apžvalgos aikštelė, o šalia Skywalk Parkingas GPS 43.285485, 17.085090. Iš čia matyti praktiškai visa Makarska riviera! Vaizdas vertas įdėtų pastangų. Toliau kelias vingiuoja dar 10 km iki pat viršūnės. Pačioje viršūnėje stovi ryšių įrangos pastatas, o prieš jį yra parkingas GPS 43.342593, 17.052914. Nuo parkingo siauras takelis veda į Šv.Jurijaus cerkvę - Crkva Sveti Jure. Vaizdai neblogi, bet man asmeniškai iš Skywalk gražesni. Bet grįžkime į pajūrį. Beieškodami gražesnių vietų važiavome vis toliau į pietus, bet dažnokai per namus nesimatė pajūrio, o kur buvo matyti jūra, tai nebuvo jokios galimybės prie jos nusileisti. Už Gradac miestelio kelias jau suka į žemyną, tolyn nuo pajūrio link Bačinska jezera. Gražu, bet tai ežerai, o ne jūra. Toliau ties Ploče prasideda Neretvos upės delta ir, ko gero, derlingiausios Kroatijos žemės, bet paplūdimių čia iš esmės nėra. Taigi mums teko sukti atgal ir kuo greičiau ieškoti nakvynės, kad nepasikartotu Omišo situacija. Ties Brist miesteliu (o gal kaimeliu) kelių išsišakojime buvo parkingo aikštelė. Žemyn link jūros buvo siauras labai status nuvažiavimas ir aš pėstute juo nusileidau žemyn, kur tarp namų matėsi jūra. Dar nepėjus nusileisti, pasipylė pasiūlymai nakvynei nuo 50 iki 130 Eur (čia už apartamentus, kambariai pigiau). Rezultate išsinuomojome apartamentus už 45 Eur/parai name ant jūros karto. Balkonas buvo praktiškai virš jūros. Tai šis baltas namas nuotraukoje. Pirmame plane. Paplūdimys yra su betono dambomis, tarsi suskirstytas į sektorius užpildytus baltais akmenukais. Pakrantėje augančios pinijos iki pusiaudienio saugo nuo kaitros. Nors jūroje dešiniau yra Hvar sala, o kairiau Pelješac pusiasalis, priešais yra atvira jūra. Žodžiu mums „prilipo“ ši vieta ir savaitei tapo tikrais namais. Į šia vietą grįžome dar ne kartą. Tiesa į kitą vilą, bet paplūdimys buvo tas pats. Taigi žemiau keletas adresų ir kontaktų. Visi toje pačioje gatvelėje, šalia esantis parkingas GPS 43.115511, 17.330524.

  • Ivo Aleksič Apartmani Zaborci 3, Brist, 21335 Podaca, Hrvatska mob. 091 232 77 53 e-mail: ivo.aleksic@gmail.com (1-a eilė nuo jūros, tiesiog virš jos. Turėjo keletą variantų iki 50€. Mes nuomojom už 45€)

  • Boris Aleksič Apartmani MIMOZA Zaborci 7, Brist, 21335 Podaca, Hrvatska. Yra internetas. e-mail: boris.aleksic@st.htnet.hr Tinklapis: www.apartmani-mimoza.com. Tik laikinai neveikia. (2-a eilė nuo jūros, tik namų priešais nėra , turėjo keletą variantų nuo 50 iki 130€. Mes brangiausią, su milžiniška terasa į jūrą, buvom „nurovę“ už 65€).

Geriausia parašyti e-mailus anglų kalba iš anksto. Gal ir pavyks rezervuotis. Arba per Booking. Beje, įdomi detalė – Kroatijoje visur atsiskaitoma kunomis, bet už patalpų nuomą – eurais. Kitas pastebėjimas – jeigu apsistojote 3 ar daugiau dienų, šeimininkai privalo jus registruoti policijoje, tam imamos pasų kopijos arba net patys pasai. Geriau iš anksto pasidaryti kopijas. Jau po pirmųjų dienų Briste supratome, kad tai labai patogi vieta. Pirmiausia paplūdimys po langais, nereikia niekur važiuoti ar tampytis daug daiktų. Iki didesnio Gradac miestelio kiek daugiau nei 1 km. Puikiai pasiekiamas asfaltuotu pajūrio taku. Ten yra kepyklos, parduotuvės, barai ir kavinės. Pajūryje veikia mini akvaparkas, atrakcionai. Žodžiu civilizacija. Vakare po pasisėdėjimo bare ar kavinėje puikiausiai pėstute per 15-20 min pareidavome iki namų Briste. Piečiau Pločeje, yra keletas didesnių prekybos centrų. Šiaip Ploče nemažas miestas su savo uostu, geležinkelio stotimi ir kitais miesto privalumais. Didesnių apsipirkimų vykdavome į ten. Pakeliui į Pločę yra, jau minėti Bačinska jezera. Tikrai verta sustoti pasigėrėti jais. Bačinska jezera apžvalgos aikštelė ir nemokamas parkingas GPS 43.078420, 17.401162 Be to šiame parkinge yra kioskelis kuriame metai iš metų prekiauja ta pati moteris. Parduodami vietiniai skanėstai: figos, vynuogės, pršutas t.y. vytintas kumpis, įvairūs aliejais ir sultys. Iki Kroatijos įstojimo į ES galima buvo nusipirkti ir šio bei to stipresnio. Tai garsioji „slivovica“, rakija ir panašūs dalykai. Dabar to taip lengvai negausi. Tik iš po prekystalio ir tik kada arti nėra arti mašinų su kroatiškais numeriais ir kai tikrai niekas nemato. ;)

Vėlesnėse kelionėse pamėgome iš Brist važinėti į Bosnijos miestą Mostarą arba prie Kravica krioklių. Iki Mostaro tik 80 km, o tikras rytietiškas turgus jo centre yra kažkas nuostabaus. Kainos įvairios, bet prekių gausa ir spalvingumu tiesiog pritrenkia. Buvome sužavėti. Važiavome keletą kartų. Pagrindinis akcentas žinoma yra Senasis Mostaro tiltas. Originalus arkinis tiltas per Neretvos upę pastatytas 1566 metais, per karą 1993 metais buvo sugrautas ir po karo atstatytas.

Yra keli patogūs parkingai: Nuo magistralinio kelio E73 pusės Stari grad parkingas GPS 43.337911, 17.817089, nuo Centro pusės 5 Star parkingas GPS 43.337212, 17.812277 . Eidami iš šio parkingo link tilto, pateksite senamiesčio turgų. Ne mažiau patiko Kravica kriokliai. Fantastiškai gražu ir dar maudytis galima. Tik vanduo šaltesnis negu Baltijos jūroje. Tikslaus adreso nėra, tai Bosnijoje. Ten mums ir navigacija neveikė :( tiesiog reikia važiuoti nuo Čapljina link Ljubuški (kelias M6). Pravažiuoji po labai labai aukštu viaduku, toliau gyvenvietė Studenci, o už jos bus rodyklė į kairę „Vodopad Kravica“. Pasukus reikia važiuoti tiesiai, iki didelio parkingo, toliau susimoki atrodo 2 Bosnijos markes ir pėdini pėstute. Žinoma jeigu jau baigtas tas viadukas t.y. magistralė A1, tai iki krioklių „ranka paduoti“. Vodopad Kravica Parkingas GPS 43.158338, 17.608432 .Tai žinoma ne Kroatija, reikia ir pasų kontrolės punktą pravažiuoti. Tačiau su ES pasais jokių problemų. Į Bosnijos ir Hercogovinos teritoriją teks įvažiuoti ir kirsti net 2 pasų kontrolės postus vykstant į Dubrovniko regioną arba galima keltis keltu iš Pločės. Nebus muitinių.

Dubrovniko regionas

Piečiausia Kroatijos dalis, be to nuo pagrindinės Kroatijos dalies atskirta Bosnijos teritorijos gabalėliu su Neum miestu. Paradoksas yra tame, kad Kroatijos greitkelių kainyne yra nurodyta magistralė A1 Zagreb – Split – Dubrovnik (591 km ir 223 kunos), tik kad greitkelis nesiekia Dubrovniko ir baigiasi ties Neumu. Toliau įprastas pakrantės kelias. Dubrovnikas, ko gero, labiausiai išgarsėjęs pasaulyje Kroatijos miestas. Dubrovniko senamiestis, įtrauktas UNESCO pasaulio paveldo sąrašus, per karą serbų artilerijos buvo visiškai sugriautas. Išliko tik 20% pastatų, kiti 80% po karo buvo atstatyti iš nuolaužų. Verta pasivaikščioti po senamiestį, o ypač jį apeiti gynybinės sienos viršumi. Gynybinė miesto siena – pastatyta X-XV amžiuje. Tai 25 metrų aukščio ir 4-6 metrų pločio statinys, nusagstytas bastionais, bokštais bei penkiais fortais: Šv. Jono, Minčentos, Lorenso, Bokaro bei Revelino. Bendras Dubrovniko sienų ilgis sudaro 2 kilometrus. Siena atvira lankytojams tarp 8 ir 19 val., kasdien. Įėjimo kaina buvo 70 kunų suaugusiems ir 30 kunų vaikams. Dabar tai ne itin pigus malonumas, bet to vertas. Vaizdai nuostabūs. Arčiausiai yra Senamiesčio parkingas GPS 42.642105, 18.106732 , bet jis brangus - 30 Kunų už valandą, ir dar visada užimtas. Eismas vienos krypties, tad teks sukti ratus, kol rasite neužimtą parkingą. Tarp parkingo ir įėjimo į senamiestį yra „Free Dubrovnik Tours“ atstovybė, ten galima gauti išsamų senamiesčio įdomybių žemėlapį. Piečiau Dubrovniko yra ne vienas paplūdimys, yra keletas viešų paplūdimių, bet gražiausi yra mokami ar priklauso viešbučiams. Taigi čia pigiai jau nieko nėra ir atstumas (nuo Lietuvos) didokas.

Visgi šiame regione aš labiausiai siūlyčiau atkreipti dėmesį į Pelješaco pusiasalį. Tai vieta tikriems gurmanams - tiek mėgstantiems jūros gėrybes, tiek vyno ar aliejaus žinovams. Pusiasalis garsėja kaip vynininkystės regionas – Kroatijos vyno, aliejaus ir citrusų Meka. Žinoma yra ir paplūdimių ir šiaip įdomybių. Tik dar kartą noriu įspėti „neužsiplėškite“ per daug. Jeigu važiuosite į Dubrovniką, Pelješac pusiasalį pamirškite. Ir atvirkščiai. Apžiūrėti pusiasalį reikia pilnos dienos. Jeigu degustuosite vyną ar norėsite apeiti Ston miesto pilį, tai diena gali pasirodyti per trumpa . Pakeliui į Pelješac pusiasalį prasideda midijų ir austrių veisyklos su prisišliejusiais restoranėliais. Restoranais tai vadinti gal per drąsu. Bet jei yra „McDonald restoranai“, tai ką aš žinau...

Viena iš tokių vietų su gerais atsiliepimais yra pravažiavus Neum miestą prieš didelį tiltą „Most Bistrina“ per to paties pavadinimo įlanką. Tai kairėje (žemyno) kelio pusėje, ant įlankos kranto įsikūręs restoranas „Fresh Oysters“ GPS 42.868845, 17.697828. Moliuskus traukia tiesiai iš jūros ir paduodą į stalą. Žinoma yra žmonių kurie jų tikrai nemėgsta, bet visi kiti juos tikrai įvertins. Šviežutėlės austrės po 5 kunas už vienetą (tai apie 0,66 Eur). Pasidomėkite kiek toks malonumas kainuoja Lietuvoje!

Toliau važiuojant aplink Kuta įlanką (Uvala Kuta) į Pelješacą visur pasitinka užrašai: „Svježe školjke: mušule, kamenice“ (Švieži moliuskai: midijos, austrės). Pirmakartą mes buvome sustoję vienoje tokių užeigų, tarp Dubrava ir Drače miestelių. Tada dar nebuvome ragavę austrių, net neįsivaizdavome kokio jos skonio ir kaip jas valgyti. Pagal „dagnje i kamenice“ nuorodą (nežinau, kodėl čia midijos vadinasi „dagnje‘) pasukome prie į kiemą įlankos pakrantėje, o ten stovi namas, šalia medinis stalas ir du suolai. Daugiau nieko. Išeina susiraukusi šeimininkė ir klausia ko norėsim. Na, gal austrių. O kiek – ji klausia? Po vieną...gal. Dar labiau susiraukė. Na dar kažką atsigerti ir užkąsti...Gal dar pakartosim, jei patiks... Kuo daugiau vardijom, tuo giedresnis jos veidas darėsi. Staiga ant stalo atsirado daržovės, šviežia duona, gėrimai ir citrinos griežinėliais papuoštos austrės. Paragavom po vieną. Patiko. Paskui dar po vieną. Labai patiko. Ir dar... Tik vyresnysis sūnus nesusižavėjo. Bet man, net seilė tysta prisiminus. O dar kai pagalvoji, kad Lietuvoje viena tokia austrė kainuoja, kiek čia penkios! Google maps‘e radau šią užeigą “Muszle i Ostrygi” GPS 42.916821, 17.467910. Toliau važiuojant, užrašai palaipsniui pasikeitė iš „Svježe školjke“ į „Vinarija“, „Vino“ ir pan. Ir mūsų mintis užvaldė vietinis vynas. Vyninės viena už kitą garsesnės (vyno žinovams). Šiose vietose gaminamas raudonas vynas "Dingač". Tai vienas garsiausių kroatiškų vynų. Spaudžiamas iš pernokusių „Plavac mali“ ("Mažasis mėlynasis") veislės vynuogių, maišant jas su džiovintomis uogomis. XV a. apie šį vyną buvo kuriamos eilės, o XX a. pradžioje jis buvo įvertintas Vienos imperatoriaus rūmuose. 1961 m. "Dingač" paskelbtas pirmuoju kroatišku vynu, saugomu Ženevos konvencijos. Kaip ir daugelis vynų iš „Plavac mali“ veislės, "Dingač" pasižymi raudona rubino spalva, pagilinta violetiniais atspalviais, turtingu buketu, kilniu aromatu ir minkštu, pilnu, švelniu skoniu (nesu vyno žinovas, tai citata ) :)

Pakeliui į Orebič, kaimelyje Pijavičino yra vyninė DINGAČ SKAMARUČA GPS 42.941069, 17.365530. Prekiaujanti „Dingač“, „Plavac“, „Postup“ ir „Pošip“ vynais. Bet senenesnė ir „tikresnė“ yra Vinarija Dingač kaimelyje Potomje, nors tikrai nežinau. Pilnas pavadinimas POLJOPRIVREDNA ZADRUGA I VINARIJA DINGAČ GPS 42.9391194, 17.338471. Vyninės „Dignač“ simbolis – asiliukas, nešantis dvi pintines, pilnas vynuogių. Tas pats paveiksliukas yra ant visų šios vininės vyno butelių etikečių. Potomje kaimelyje yra daugybė vyninių. Ten pat galima nusipirkti to pačio „Dingač“ ir raudono vyno „Plavac“ – jis minkštesnis, lengvesnis, bet irgi skanus. Baltojo vyno mėgėjams – „Postup“ ir„Pošip. Pakelėje yra pilna nuorodų į „Vinarija Madirazza, Milicic, Matkovič ir t.t.“ Vyninės didelės ir mažos. Kainos taip pat. „Dingač“ nuo 90 iki 160 kunų (maždaug nuo 12 iki 22 eurų) už 0,7 L butelį. Bet nebijokite sustoti nedidėlėse ir neišvaizdžiose vyninėse. Ten pigiau (buvo net 1 litras už 1 eurą), ir galima rasti tikrai gero pilstomo vyno. Aš vyno negeriu, bet nenorėdamas įžeisti vyndarių, po truputį paragaudavau. Į pavakarę supratau, kad bendravimas su pareigūnais pasų kontrolės punkte gali baigtis liūdnai. Tai nenorėdami rizikuoti nuvažiavome iki Trpanj miestelio ir iš ten keltu persikėlėme į Pločę. Gaivus jūros vėjas greit išpūtė „promilių likučius“, taigi iki Bristo atvažiavau visiškai atsigavęs.

Pelješaco pusiasalyje (dar iki vyninių) važiavome pro Žuljana miestuką ir labai užsimanėm išsimaudyti. Ten pakrantėje yra kempingas, o iš vienos pusės Kremena paplūdimys, o iš kitos Vučine.Jie visi „akmeniniai“, bet Vučine mums pasorodė toks gražus... Automobilį buvome palikę tiesiog ant keliuko šalia Plaža Vučine GPS 42.886743, 17.451113.

Tolimesnis mūsų maršrutas buvo iki Orebič, paskui keltis į „piratų miestą“ Korčulą. Pagrindinė įžymybė – namas, kuriame esą gimė garsus keliautojas Marko Polo. Kėlėmės paprasta „maršrutke“ t.y.20-ies vietų kateriu. Galima keltis ir keltu kartu su automobiliu. Keltų prieplauka 7 km už miesto. Bet automobiliu galima pasiekti piečiau Korčiulos esantį Lumbarda miestelį su Vela Pržina paplūdimiu. Čia gražu ir tikras smėlis! Plaža Vela Pržina parkingas GPS 42.918178, 17.184696.

Tai tiek pastebėjimų iš ankstesnių kelionių. Daug ko neaprašiau, pvz. Pago salos, bet ten paplūdimius mes tik pravažiavome ir jų „nečiupinėjome“. Patys įspūdžiai ne iš vienos kelionės, o iš kelių, jau penkių ir daugiau metų senumo. Tikiuosi pravers, nors senokai nebuvau Kroatijoje.

Bendri pastebėjimai iš kitų keliautojų

Kroatijos „siaubas“- jūros ežys. Sausumoje galima ir į rankas paimti, bet neduok Dieve, ant jo basam užlipti vandenyje. Atostogos garantuotai bus sugadintos.

Dauguma užeigų, kavinių ir restoranų siūlo kone identišką meniu. Visur vyrauja trijų rūšių sriubos, kepti ant griliaus ar fritiūrinėje paskrudinti kalmarai, naminiai ir tradiciniai makaronai, mėsos patiekalai, specifiniai maltos mėsos patiekalai (čevapai - a la liuliakebabas; pleskavica - plokščias a la kotletas), įvairi žuvis, krevetės, midijos ir moliuskai, atskiros daržovės kaip garnyras arba miksas, aštuonkojų salotos, špinatai su bulvėm (blitva), alyvuogės, lietiniai su šokoladu ar marmeladu (palačinki).
Atskirose konobose - užeigose kepami ėriukai ir maži (pieniniai, kaip mes sakome) paršeliai ant iešmo, gaminamas skanus jautienos guliašas. Tai rasi kiekviename mažesniame ar didesniame miestelyje.
Picos ne tik skanios, bet ir dažnai ženkliai pigesnės nei Lietuvoje, o priedų nepagailėta.
Jūros gėrybės: vėžiai, krevetės, midijos, įvairūs moliuskai - mixas, šukutės. Viskas dažniausiai šviežia ir kelių rūšių: kepta ant griliaus arba troškinta su padažu (na buzaru). Padažas valgomas su baltu šviežiu batonu, kurį visada duoda priedo, reikia mirkyti ir valgyti.
Alyvuogių aliejus - tai atskira tema. Jis tobulas ir sąlyginai pigus. Skirtingi regionai gamina skirtingos rūšies aliejų, geriausias pagal pačius kroatus iš Pag salos. Tiesiog ten kur būname, ten ir perkame iš vietinių. Restoranuose šį kvapnų skystį pateikia atskirai ir su baltu batonu. Ką reikia daryti? Įsipilti sau šiek tiek į lėkštę, laužti gabalėlį batono ir padažius mėgautis užgeriant vynu.
Vytinta mėsa - pršut’as. Pats pačiausias iš Dalmatijos regiono.
Sūris. Dar viena tema. Labiausiai vertinamas kietas ožkos ar avies pieno sūris ir varškės spaustas parūkytas sūris iš Pag salos (paški sir). Nors pastarasis savotiškas panašus į „Džiugą“, ne visiems patinkantis. Bet jeigu patinka „Džiugas“, tai Pago sūris gerokai skanesnis.
Medus, jis tobulas. Įvairiausių rūšių. Labiausiai mėgstu akacijų ir su rozmarinu. Kiekvienas regionas siūlo savitą. V.ž medus tai tas produktas, kurį privaloma nusipirkti.
Makaronai. Labai kokybiški ir skanūs. Naminiai užeigose - šurlicos. Dažniausiai pateikiami su jautienos guliašu arba krevetėmis. Fiudži. Dar vieni labai skanūs makaronai. Žiauriai skanūs su triufeliais ir žvėriena, vėl gi, konobų džiaugsmas. Paršeliai ir ėriukai - kepti ant iešmo arba krosnyse. Nerealiai skanus dalykas. Jei norite skanios mėsos su skaniom bulvėm (krumpir), tai šakės kaip skanu. :)) Užmiesčio konobų ‘arkliukas’.
Triufeliai. Brangiausi pasaulio grybai, kurių kg kainuoja tiek, kiek automobilis. Kroatijos pasididžiavimas, Istrijos regione. Jų būna kelių rūšių: žieminiai balti, specifiniu kvapu, kuris gali ir nosį riesti, ir vasariniai juodi, kurie neturi tokio intensyvaus kvapo, o ir skonis jų primena šviežius žalius baravykus.
Žuvis (riba). Jos tiek rūšių, kad net nežinau ką rašyti. Tai vienas iš pagrindinių pakrantės firminių valgių. Ką tik pagauta žuvis dažniausiai patiekiama kepta ant grotelių (na žaru). Populiarūs patiekalai – tai raudonoji kefalė, auksinė dorada, jūrų liežuvis ir saulenė. Galima rasti ir įvairių rūšių jūros gėrybių: nuo midijų ir kalmarų iki austrių ir net omarų. Daug kas mėgsta jūros velnią arba rupūžę, bent jau kroatiškai ją vadina “žaba”, Tarp eilinių žmonių populiariausia yra makrelė (skumbrė). Liepos mėn. Briste ir aplinkiniuose vyksta Makrelės šventės. Kroatija pajūrio šalis, bet jūrinės žuvys čia nepigios. Man skaniausi aštuonkojai – hobotnica ir kepti ant griliaus kalmarai - lignje na žaru. Dar žinoma austrės, jos valgomos žalios tik su šlakeliu šviežių citrinos sulčių ar acto bei česnakais. Šalyje garsėja Limski kanalo ir Stono austrės. Dalmatinski pršut – tai rūkytas ir vytintas Dalmatijos regiono kumpis su prieskoniais, kuris pasižymi išskirtiniu skoniu. Jis dažnai patiekiamas su garsiuoju avies sūriu iš Pago salos(Paški sir). Toks derinys paprastai patiekiamas kaip užkandis su alyvuogėmis.
Buzara – tai tipiškas Dalmatijos firminis patiekalas. Krevetės švelniai kaitinamos pomidorų, svogūnų ir žolelių padaže. Padažas gali būti patiekiamas ir su makaronais.
Sarma – tai turkiškos kilmės patiekalas. Kopūsto lapai įdaromi mėsos faršu su žolelėmis ir prieskoniais (panašiai kaip mūsų balandėliai).
Rižot – tai patiekalas iš ryžių, panašus į itališką rizotą, gaminamas su midijomis ir kitų rūšių jūros gėrybėmis. Rižotas kilęs iš Venecijos.
Manistra, dar vadinama menestra, gaminama su ankštiniais, daržovėmis ir primena itališką minestronę. Žiemiškas variantas, vadinamas jota, gaminamas su kopūstu ir pupomis.
Pašticada – tai lėtai troškinta jautiena. Ji dažnai patiekiama su itališko stiliaus gnocchi ir akivaizdžiai rodo vengrų ir italų virtuvių įtakas Kroatijos virtuvei.
Duona (kruh) visada būna šviežia, dažnai naminė, net restoranuose. Galima rasti visų rūšių.
Rožata – tai tipiškas Dalmatijos desertas, panašus į pieninę karamelę. Gaminamas iš karamelės, kiaušinių, pieno ir kartaus likerio. Patiekiamas šaltas.
Palačinka – tikriausiai garsiausias desertas Kroatijoje. Tai lietiniai blynai, įdaryti uogiene, ištirpintu šokoladu ar smulkintais graikiniais riešutais.

Maistas Kroatijoje
Ko nėra Kroatijoje?

  • Kava. Kavinėse kava puiki ir sąlyginai nebrangi. Machiato su pienu - fantastinė. Latte - pusėtina. Tačiau parduotuvėse su kavos asortimentu liūdnoka.

  • Košės. Kroatai nevalgo košių. Rekomenduojama pasiimti ryžių (2 pak.)

  • Juoda paprasta arbata. Jos nėra. Todėl nuomojamuose kambariuose ir apartamentuose dažniausiai nebūna elektrinių virdulių (arbatinukų). Kroatai viską gamina (bent jau anksčiau gamindavo) tik ant dujinių viryklių.

  • Juoda duona, tokią kokią mes valgome.

  • Tipiški koldūnai ar virtinukai. Čia valgomi itališki ravioli tipo koldūnai, kur tešla a la makaroninė, o viduje skirtingi priedai: pršutas (vytintas kumpis), virtas kumpis, sūris ar špinatai.

  • Paprastai nuomojamuose apartamentuose nėra interneto. O kur yra labai prastas. Nenustebkite, jei dažnai išsikrauna mobilusis telefonas, gali net per 3-4 val. Dideli atstumai tarp ryšio bokštų ir telefonas net būdėjimo rėžime naudoja gerokai daugiau energijos.

Pinigai

Kroatijos valiuta yra kuna HRK. Apyvartoje yra kuna (banknotais) ir lipa (monetomis). Smulkiausia yra 5 lipos, todėl parduotuvėje 1,2 ar 3 lipos apvalinamos iki 5. Už viską atsiskaitoma kunomis, bet už nakvyne (jeigu tai ne viešbutis) eurais ir tik grynais arba pavedimu (iš anksto rezervuojant). Kroatai praktiškai nesidera, ne tik dėl kambarių nuomos, bet aplamai. Dar pastebėjau, kad degalų kainos mokamuose greitkeliuose visur vienodos. Toliau nuo greitkelių galima jei ir būna pigiau, tai tik simboliškai. Pigiau kuras tik Bosnijoje.

Naudingos nuorodos

autokeliautojas.lt © 2023