Keliaujame į Gargano pusiasalį Italijoje. 3 dalis. Garganas

Birželio 26 d. (ketvirtadienis)
Nuo Bario iki Vjestės apie 190 km, 2 val. 30 min. Kelių mokestis (Bari Nord – Cerignola Est) – 6,80 Eur.
Artėjame prie galutinio kelionės tikslo. Jeigu būtume važiavę tiesiai (iš Lietuvos), tai atvažiuotume iš šiaurinės pusės, bet nuo Bario - iš pietinės pusės. Kelias nuo Bario gana nykus, vien lygumos. Ir staiga tolumoje pasimato kalnas, toks ilgas, kad akimis negali aprėpti. Lyg ir neaukštas, bet kaip vėliau paaiškėjo, toks įspūdis buvo labai apgaulingas. Tas kalnas, o gal kalnagūbris, kurio didesnioji dalis išsikišusi į jūrą ir yra Gargano pusiasalis.

Garganas

Jeigu žiūrėtume į Italijos žemėlapį ir Italiją įsivaizduotume kaip ilgaaulį batą, tai Garganas būtu to bato pentinas. Gargano pusiasalis kažkiek panašus į netaisyklingą trikampį. Vakarinė kraštinė „prilipusi“ prie žemyno, o šiaurinę ir pietinę skalauja Adrijos jūra. Tiesą sakant, iki kelionės beveik nieko nežinojau apie šią vietą. Tik vieną aprašymą radau Facebook‘e ir kažkiek informacijos oficialiame tinklapyje. Viskas! Dar truputį nustebino vilos, į kurią važiavome, šeimininkų laiškas: „Jeigu naudositės ne Google navigacija, mes negarantuojame, kad kito tipo navigacijos atves teisingai“. Ką tai galėtų reikšti?! Visada naudoju Waze ir niekada nebūna probemų. Waze šią vilą „matė“, tai daugiau sau dėl to nekvaršinome galvos ir važiavome toliau. Nuo Manfredonijos pagrinde važiuojama tuneliais. Ties Matinatta išnėręs iš tunelio įvažiavau į „tikrą“ kalnų kelią. Jis staiga susiaurėja ir ima raizgytis vingiais. Leidžiamas greitis 90 km/h, bet jau važiuoti 70 km/h reikia didelės drąsos ir... stiprių skrandžių. 😉Priartėjus prie jūros, tiesiog choru išsprūdo nevalingas „ooi“ – kokie vaizdai! Tai ne fotošopas – jūra tikrai tokia žydra.

Jūros vaizdus greitai teko pamiršti, nes navigacija mus nuvedė tolyn nuo jūros, į kalnus. Kelias nuo „padorių“ 5-7 metrų susiaurėjo iki 3-jų metrų. Minutėlę net suabejojau ar tenai važiuojame... Bet Waze neabejojo ir mes nuvažiavome kalnų keliu, kuris raitydamasis vis kilo aukštyn. Staiga Waze išsijungė... Tiesą sakant išsijungė ir visi telefonai su 3 (!) skirtingomis SIM kortelėmis. Jokio ryšio, nieko... o kelias vis aukštyn! Visa laimė, kad kelias vienintelis. Beliko važiuoti toliau. Vietovė nepažįstama. Aplink nė gyvos dvasios, tik keletas šalia kelio gulinčių karvių ir bandos besiganančių avių. Pervažiavome kalnagūbrio viršų, pradėjome leisti žemyn ir staiga navigacija „atgijo“. Tada palengvėjo, tikrai palengvėjo. Tik dabar supratau, ką laiške norėjo pasakyti šeimininkai. Reikėjo naudoti Google navigacijos funkciją – „naudoti neprisijungus“. Tam tereikėjo išsaugoti nustatytą maršrutą ir Google navigacija būtų veikusi net praradus ryšį. Jau žinodamas, kad Waze ne visagalė, pradėjau kelyje dairytis nuorodų į „Villa Amica“. Likus iki Waze rodomo tikslo maždaug 2 km, pamačiau nuorodą „Amica Resort“ – ten ir pasukau. Pataikiau, o navigacijos paklaida buvo beveik 2 km!

Villa Amica (8 nakvynės 876 eur. + „pagalvės“ mokestis 35 eur.)

Tai didžiulė sodyba, tiksliau - alyvuogių ūkis. Užima 3,5 ha plotą, todėl ir navigacija rodo ne „paradinį“, bet „tarnybinį“ įvažiavimą. Įvažiavus pro pagrindinius vartus mus pasitiko šeimininkė. Pradžioje prabilo itališkai, o toliau – puikiai angliškai. Ji nukreipė mus pas savo vyrą – Antonijų. Abu šeimininkai jauni, sakyčiau 30+ metų. Antonio mums viską aprodė, papasakojo ir supažindino su sodybos taisyklėmis. Iš karto, labai atsiprašinėdamas, paprašė susimokėti „pagalvės“ mokestį. Jo žmona, regis Camila, gamina biokosmetiką iš jų ūkyje spaudžiamo aliejaus. Kremai, tepalai ir muiliukai gana kokybiški, o ir nebrangūs.
Ką pasakyti apie sodybą ir pačius apartamentus, kuriuose turėjome gyventi savaitę? Išoriškai viskas tiesiog puiku. Erdvus kambarys apjungtas su virtuve, atskiras miegamasis. Ant langų tinkleliai nuo uodų ir langinės, saugančios nuo saulės. Didžiulis balkonas, iš kurio matosi lauko baseinas ir maždaug už kilometro esanti jūra. Esminis dalykas ko pritrūko, tai kondicionieriaus. Mes žinojome, kad jo nebus. Tačiau, remdamiesi ankstesne patirtimi, kai gyvenome panašiose sodybose, buvome nusprendę, kad užteks langinių ir skersvėjo. Deja, mūsų viešnagės laikotarpiu buvo labai karšta, o vėjelis į butą neužklysdavo. O gaminant maistą ant dujinės viryklės kambarys dar labiau įkaisdavo. Net keli ventiliatoriai mažai gelbėjo. Karšta buvo ne tik dieną, bet ir naktį, kai „atvėsdavo“ iki +29 laipsnių. Gerą sodybos įvaizdį kiek gadino ir skurdus apartamentų apstatymas. Kambariai įrengti spartietiškai, su senais baldais, senas šaldytuvas ir vos gyva dujinė viryklė, o vonioje įrengtas dušas – galvutė ir nutekėjimo trapas grindyse – apskritai kėlė graudulį. Beje, šeimininkai, prekiaujantys labai kokybišku pačių gamintu alyvuogių aliejumi, jo kambaryje nepalieka net degustacinio buteliuko. Bet, gražiai paprašę, gavome keletą šaukštų pabandymui moliniame indelyje.

Villa Amica

Montincello, 71019 Viestė, Italija, Vieste, IT

https://www.kodamavillage.com
GPS 41.904518; 16.113716

Tuos niuansus sužinojome vėliau, o dabar išsikrovę daiktus, tiesiog nėrėme į baseiną. Baseinas didžiulis ir vienoje pusėje labai gilus – galima nardyti nuo lieptelio. Prie baseino veikia baras, kuriame galima užsisakyti įvairių gėrimų ir užkandos. Viskas įtraukiamą į numerio sąskaitą, o apmokama išvykstant. Beje, kambariuose nėra kavos aparato, bet prie baseino šeimininkė gamina puikią kavą. Taigi deginomės, maudėmės ir tiesiog ilsėjomės išsitiesę gultuose. Prasidėjo tikros atostogos!

Birželio 27 d. (penktadienis)

Mūsų sodyba buvo 6 km arba 10 min kelio nuo pagrindinio Gargano pusiasalio miestelio – Vjestės.

Vieste (Vjestė)

Pažintį su Vjeste pradėjome ne nuo istorinių ar architektūros paminklų ar kitų gražių vietų, o nuo labai praktiškų dalykų – parduotuvių. Būtent maisto prekių parduotuvių. Grožis grožiu, bet valgyti tai reikia. Pirmoji vieta Vjestėje, kurią būtina aplankyti žuvies mėgėjams, tai ši pescheria (žuvies parduotuvė). Tai daugiau negu paprasta parduotuvė.

Pescheria del porto (Uosto žuvies parduotuvė)

Joje nematėme nė vieno turisto, vien vietiniai. Eina vienas po kito, juokauja su šeimininku, ilgai aptarinėja, ką norėtų valgyti ir kaip tai gaminti. Mato, kad mes atvykėliai, todėl maloniai siūlosi užleisti eilę. Antra – parduotuvėje jokio blogo kvapo, nes viskas labai šviežia. O svarbiausia, didelis pasirinkimas – žuvis, moliuskai, vėžiagyviai. Galima išsirinkti ko tik širdis geidžia ir tai bus paruošta pagal jūsų pageidavimus – tik išvalyta, arba išpjauta file pašalinant visus kauliukus, arba padarytas karpačio. Jeigu mokate italų kalbą, tai dar gausite ir rekomendacijų kaip geriau tai paruošti. Įvertinant kokybę, kainos labai priimtinos. Kaip tokioje vietoje, kur išdarinėjama žuvis, neįtikėtinai švaru. O sienas puošia visos giminės – žinoma, žvejų! – nuotraukos.

Pescheria del porto

Lungomare Europa, 16, 71019 Vieste FG, Italija

Nemokamas parkingas už pastato kampo Via Marche.

GPS 41.884964, 16.172463

Netoli šios parduotuvės yra ūkininkų turgelis.
Mercato degli agricoltori (Ūkininkų turgus)
Pavadinimą sugalvojau sąlyginį, nes šio turgelio nėra žemėlapyje. Tai turgelis „ant ratų“. Ūkininkai savo sunkvežimiukais kasdien suvažiuoja į didelį parkingą tarp daugiabučių ir prekiauja iki pusiaudienio. Prekiauja savo ūkiuose užaugintomis daržovėmis, vaisiais, konservais, galima nusipirkti šviežių kiaušinių, vietinių sūrių, kumpių, šviežios žuvies, aliejaus ir, žinoma, vyno. Vėlgi - nematėme nė vieno turisto, tik vietiniai. Kalba tik itališkai, bet neturėjome dėl to problemų. Žmonės labai geranoriški. 3 litrai vyno kainavo 7 eur, 6 kiaušiniai – 1,50 eur, kilogramas pomidorų – 2 eur. Visų kainų neatsimenu, bet pirkome vienu kartu pusę kilogramo pomidorų, baklažaną, dvi galvutes česnako, kelis agurkus, cukiniją – visą tai kainavo 3 eurus! Buvo šviežia ir labai skanu. Vynas irgi labai neblogas. Tik kažkodėl nepadariau nė vienos turgelio nuotraukos.
Mercato degli agricoltori
Parkingas tarp Via Giovanni XXIII, via Piazzale Paolo VI, Via Dalmazia, 71019 Vieste FG, Italija
GPS 41.884324, 16.174347

Yra Vjestėje ir oficiali turgavietė.
Mercato di Vieste (Vjestės turgavietė)
Puiki dengta turgavietė. Bet iš esmės - pritaikyta turistams. Didelis įvairių vietinių gaminių pasirinkimas, taip pat aliejaus ir vyno. Tačiau didžiąja dalimi tai nėra prekės „iš pirmų rankų“ ir kainos gerokai aukštesnės. Beje, turgų lengva rasti pagal šalia esantį didžiulį apžvalgos ratą.
Mercato di Vieste
Parcheggio a Pagamento (mokamas parkingas)
Via Jenner, 71019 Vieste FG, Italija

Toliau sekė įprastų parduotuvių lankymas, tiksliau, didesnio prekybos centro paieška. Vjestėje nėra didelių prekybos centrų – pagrinde Maxima X dydžio parduotuvės. Vienos tinklinės, kitos šeimyninės. Tačiau „stebuklų“ neradome, kol nepataikėme į išparduotuvę Vjestės priemiestyje.

MD S.p.A. (išparduotuvė)

Ji gana nuošali, galima net nepastebėti ir pravažiuoti pro šalį, nes panaši į sandėlį. Produktų pasirinkimas nėra didelis, bet jeigu neieškai kažko labai ypatingo, tai asortimento pilnai pakanka. Yra nedidelis vietinių sūrių ir kumpių pasirinkimas, įdomesnių užtepėlių ir pastos. Bet alkoholinių gėrimų kainos abstulbino - gerąja prasme. Ne veltui net Waze navigacijoje tai vadinasi "MD discount, Vieste".

MD S.p.A.

Via Per Peschici Loc, Via Eduardo de Filippo, 71019 Vieste FG, Italija

https://www.mdspa.it/punti-vendita/Puglia/FG-Foggia/755-VIESTE

Grįždami užsukome į mūsų sodybos šeiminiko rekomenduotą parduotuvę už maždaug 1 kilometro nuo sodybos.

Supermercato Rossotono Fratelli Mangini

Nedidelė parduotuvė, kuri aptarnauja aplink įsikūrusius poilsiautojus. Pasirinkimas neblogas, tik kainos nedžiugina. Bet nenorintiems ar negalintiems keliauti automobiliu – patogus sprendimas. Be to, šalia yra vaistinė. Beje, šioje parduotuvėje nusipirkau labai efektyvų purškalą nuo uodų - OFF.
Supermercato Rossotono Fratelli Mangini

LITORANEA, Peschici - Vieste, KM6, 71019 Vieste FG, Italija

GPS 41.911065, 16.118719

Baigę prekybos vietų apžiūrą, grižome į sodybą ir tiesiu taikymu į baseiną. Vanduo buvo labai gaivinantis. Deja, pagal sodybos taisykles, baseinu galima naudotis tik iki 19 val. Taigi likusį vakarą praleidome balkone, pučiant gaiviam vėjeliui, gurkšnodami alų ir vyną.

Birželio 28 d. (šeštadienis)

Suplanuotas apsilankymas oloje esančioje bažnyčioje. Bet kaip galima praleisti rytinį apsipirkimą Vjestėje? Žodžiu, sulakstėme į miestelį, prisipirkome šviežių ančiuvių ir langustinų. Viską iškrovę sodyboje leidomės į kelią. Atstumas nedidelis, tik apie 50 km, navigacija rodo, kad tai įveikiama maždaug per valandą. Teoriškai taip, bet realybėje pridėkite dar pusvalandį. Pradžioje kelias vinguriavo per Valle verde (Žaliajį slėnį) ir važiuoti buvo sąlyginai lengva. Kelias kalvotas, bet ganėtinai tiesus.

Ir tada įvažiavome į garsujį Foresta Umbra (Umbros miškas). Lietuvių mišku nenustebinsi, nors šimtamečiai bukai ir ąžuolai, apžėlę gauruotomis samanomis, vis dėlto kuria mistišką įspūdį. Italijoje tokių miškų praktiškai nėra. Todėl čia masiškai plūsta italų turistai, pažiūrėti šio „stebuklo“. Štai jie ir kelia daugiausiai sunkumų, kai važiuodami vingiuotu miško keliu neįsijungia žibintų. Nepatikėsite, kaip vietomis ten tamsu, nes pro lapiją neprasimuša saulė, o mums važiuojant oro temperatūra nukrito beveik 10 laipsnių! Kur miškas retesnis ir prasimuša saulė, šešėlių „žaismas“ labai vargina akis ir lengva nepastebėti kokio dviratininko, o pasivijus lėtaeigį kemperį – jokių šansų aplenkti. Kad labai nesinervinčiau, tiesiog sustojau šalikelėje. Ir apsiraminau ir akys pailsėjo.

Iš miško išvažiavę papuolėme į tikrus kalnus. Jau vien pažiūrėjus į navigaciją, buvo aišku, kad leidžiamu 90 km/h greičiu važiuoti nepavyks.

Monte Sant‘Angelo artimiausias parkingas šalia Normanų pilies griuvėsių - bokšto Torre dei Giganti papėdėje. Parkinge pirma valanda kainuos 2 eur., sekančios po 1 eur. Sumokėjau už 3 val. Kaip tik užteko.
Parcheggio santuario san Michele
SS272, 71037 Monte Sant'Angelo FG, Italija
GPS 41.707416, 15.951431

Basilica Santuario di San Michele Arcangelo (Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos šventovė)
Iš išorės kaip tipiška bažnyčia su varpinės bokštu. Tačiau įėjus vietoje įprastos salės yra laiptai žemyn. Ir dar žemyn. Ir dar... Mišios jau buvo prasidėjusios ir per garsiakalbius skambėjo giedančiųjų balsai. Viduje šventasis urvas atsiskleidžia visa savo didybe. Pagal legendą čia kelis kartus pasirodė arkangelas Mykolas. Nesu tikintis, bet leidžiantis žemyn, viduje tikrai jaučiau virpuliuką. Oras gaivus ir drėgnas, bet didžiausią įspūdį daro būtent pati vieta, esanti giliai požemyje. Ieškodamas informacijos apie šia vietą, radau atsiliepimą, kuris, mano nuomone, geriausiai apibūdina šią vietą: "Nesvarbu, ar esate tikintysis, ieškantis maldos ir apmąstymų, ar istorijos ir archeologijos entuziastas, ar tiesiog smalsus keliautojas, Šventojo Arkangelo Mykolo šventovė jus nustebins ir sujaudins. Tai vieta, kuri kviečia tylėti, medituoti ir giliai pajusti vidinę ramybę".
12.30 val. mišios baigėsi, dar spėjau apžiūrėti aplinkines patalpas, padaryti keletą kadrų ir viskas... Visa euforija baigėsi gana banaliai. Pradžioje išjungtos šviesos kriptose, paskui pagrindinėje salėje, paskui laiptinėje. Su lyg gęstančiomis lemputėmis žmonės lipo iš požemio į šviesą – labai simboliška!
Įėjimo kaina 4 eurai. Taip pat reikia žinoti, kad nuo 12.30 iki 14.30 val. uždaryta, nes siesta.
Basilica Santuario di San Michele Arcangelo
Via Reale Basilica, 127, 71037 Monte Sant'Angelo FG, Italija
http://www.santuariosanmichele.it/

Labai norėjau pamatyti Baptistery of San Giovanni in Tumba, bet buvo beviltiška, nes per siestą viskas uždaryta. Be to ir išalkome. Užsukome į artimiausią veikiančią maitinimo įstaigą.
Gusto (Skonis)
Tai picerija, bet siūlo ir autentiškus regioninius patiekalus. Pavadinimas labai primena animacinį filmą. Bet ten apie Prancūziją, o čia Italija. Jeigu trumpai - tai čia vietinis, nebrangus ir skanus maistas. Mano pica buvo neįmantri, bet labai skani. Gal tik Caciocavallo alla brace nereikėjo imti. Tai vietinis keptas sūris. Jis skanus, tik toks tąsus ir riebus, kad tiesiog užklijuoja skrandį. Būtų sotus patiekalas vėsią žiemos dieną, bet ne svilinant +30*C karščiui. Pica 10 eur., keptas sūris 9 eur., alus 5 eur., kava ir vanduo po 1,50 eur. ir žinoma coperto – „staltiesės“ mokestis žmogui 1,50 eur. Viso beveik 34 eur.
Gusto
Via Reale Basilica, 111, 71037 Monte Sant'Angelo FG, Italija

Grįžtant pamačiau nuorodą į Punto panoramico, ten ir nuėjome. Gan sunkiai karštyje ėjome įkalnėn, bet vaizdai atpirko viską.

Deja, teko matyti ir nelabai malonų vaizdą. Visai atsitiktinai tapome liudininkais kaip tolumoje iš mažo dūmelio įsiplieskė didelis gaisras.

Tiesa sakant tuo metu nelabai sukau sau galvą dėl to gaisro, nes jis buvo kitoje kalnų pusėje nuo mūsų gyvenamosios vietos. Galvojome, kad greit užgesins. Deja klydau...
Maršrutą grįžimui pasirinkau per Mattinata miestelį, nes tikėjausi gražių vaizdų. Ir neapsirikau. Tai serpantinai, bet visai nebaisūs ir kokie vaizdai...

Labai norėjome išsimaudyti ir pakeliui pamatėme paplūdimio parkingą su laisvomis vietomis.
Bellavita Beach Club
Parkingas paplūdimio klientams nemokamas, skėtis ir 2 gultai kainuoja nuo 15 eur. Kuo arčiau baro - tuo brangiau, pigiausios vietos prie pat jūros. Man sunkiai suprantama logika. Kadangi atvykome į pavakarę, paėmė tik 10 eur. Tačiau vieta pasitaikė kaip „aklai vištai grūdas“. Kaip vėliau įsitikinome, tai vienas gražiausių paplūdimių pietinėje dalyje, netoli Vjestės. Graži vieta kuriai šarmo suteikia priešais esanti uola – Portonuovo. Saulė, baltas smėlis, žydra jūra. Ko dar reikia tobuloms atostogoms.
Bellavita Beach Club
Località Lama le Canne, 71019 Vieste FG, Italija
Geriausias orientyras - bokštas Torre di Portonuovo (paveiksliukas prie Liepos 1 d. aprašymo)
GPS 41.841657, 16.182893

Birželio 29 d. (sekmadienis)
Vieste (Vjestė)
Nuspręndėme pėstute apžiūrėti Vjestę. Klausite, kodėl ne pačią pirmą dieną. Ogi todėl, kad pirmą dieną oro temperatūra siekė +34 laipsnius, o vėliau tik apie +30 laipsnių. Šilta. Net labai, bet kentėti galima. Senamiesčio apžiūrai buvau išsirinkęs keletą parkingų, bet tik atvažiavus į vietą išsiaiškinau kurie yra patogesni. Juk į patį senamiestį įvažiuoti negalima – ZTL zona.

Parkingai Vjestėje:

Parcheggio (čia vyksta ūkininkų turgus)
via.Piazzale Paolo VI
GPS 41.883780, 16.173090
750 m 12 min iki Katedros

Grande Parcheggio Lungomare Europa Peschici-Vieste( prie San Lorenco paplūdimio)
71019 Vieste, Province of Foggia, Italija
GPS 41.886393, 16.167680
1,3 km 20 min iki Katedros

Inizio Lungomare (parkingas gatvėje prie Pizzomunno uolos ir paplūdimio)
Lungomare Enrico Mattei, 71019 Vieste FG, Italija
GPS 41.886393, 16.167680
650 m 11 min iki Katedros

Visgi pats patogiausias buvo šalia uosto
Parcheggio Lungomare Vespucci
Lungomare Amerigo Vespucci, 71019 Vieste FG, Italija
GPS 41.884715, 16.17641655189588
550 m 9 min iki Katedros

Nuo jo ir sudėliojau maršrutą.
Maršrutas pėstute po Vjestę (3,0 km, 44 min. aukščio perkrytis 58 m):
https://maps.app.goo.gl/QYMb4MHUwXzLJpW5A
Maršrutas rekomendacinio pobūdžio, nes, pavyzdžiui, bažnyčių Vjestėje šį kartą lankyti neketinome. Norėjome tiesiog pasivaikščioti senamiesčiu. Iš parkingo reikia užlipti didžiuliais laiptais ir eiti „nosies tiesumu“ per via Marchese, kol prieisite sieną aikštėje Piazza Giuseppe Garibaldi. Ją apėjus pamatysite įdomų objektą.

Scalinata dell'Amore di Vieste (Meilės laiptai Viestėje)
Labai gražūs ir šiek tiek status. Tačiau praktiški laiptai, nes jie jungia dvi gatves su parduotuvėmis ir restoranais, esančiais skirtinguose aukščiuose. Iš aukštesnio atsiveria gražesnis vaizdas. Dabar jie tapo vienu iš miesto simbolių ir lankytinų vietų, todėl dažnai būna labai daug žmonių. Skaičiau, kad šie romantiški laiptai, papuoštas eilėmis iš Maxo Gazzé dainos apie Pizzo Munno ir Cristalda – nelaimingos meilės herojus: jų vardu pavadinta įspūdinga uola pajūryje, tapusi šio kurorto simboliu. Tik reikia mokėti itališkai skaityti.
Scalinata dell'Amore di Vieste
Via Dep. Petrone, 13, 71019 Vieste FG, Italija

Castello Svevo Aragonese (Švabijos Aragoniečių pilis)
Pilis stovi Vjieste istorinio centro pakraštyje, ant uolos su vaizdu į jūrą. Deja, pati pilis - tai karinė zona ir lankytojams uždaryta. Tačiau už jos yra aikštelė, iš kurios atsiveria vaizdas į Scialara paplūdimį (taip pat vadinamą “Spiaggia del Castello”- "Pilies paplūdimį"). Iš čia galima pamatyti ir Vjestės simbolį - uolą Monolite Pizzomunno.
Castello Svevo Aragonese
Piazza Castello, 11, 71019 Vieste FG, Italija

Duomo di Santa Maria Assunta (Šv. Mergelės Marijos katedra)
XI a. katedra Vjestės senamiestyje. Kad pasiektum, reikia įveikti nemažai laiptelių. Per siestą uždaryta.
Duomo di Santa Maria Assunta
Via Vescovado, 71019 Vieste FG, Italija

Piazzetta Petrone (Petronio aikštė)
Puiki vieta vakariniam pasivaikščiojimui siauromis gatvelėmis su vaizdu į įlanką ir vakarinę senamiesčio dalį.
Piazzetta Petrone
Via Giovanni XXIII, 17, 71019 Vieste FG, Italija

Chianca Amara
Gėda sakyti, bet mes, kaip ir dauguma turistų, šią vietą praėjome. Mažas paminklas, į kurį niekas nežiūri, nes yra tokioje vietoje, kur jo beveik niekas nepastebi. Tai uola, ant kurios šimtus Vjestės gyventojų 1554 m. išžudė Turkijos piratai. Mes ją praėjome, todėl nuotrauka ne mano. Ji iš oficialaus Vjestės puslapio. Turistams derėtų gerbti šią vietiniams brangią vietą.
Chianca Amara
Via Gregorio XIII, 71019 Vieste FG, Italija

Chiesa Rettoria di San Francesco (San Francesco klebonijos bažnyčia)
Bažnyčia, pastatyta ant uolų tolimiausiame senamiesčio taške. Iš toli ji man graži, iš arti - nieko labai ypatingo. Matoma iš daugelio miesto kampelių ir puikiai žiūrisi bendrame senamiesčio fone.
Chiesa Rettoria di San Francesco
Via S. Francesco, 15, 71019 Vieste FG, Italija

Lungomare Cristoforo Colombo (Kristoforo Kolumbo promenada)
Garsioji Vjesta gatvė, kuri atrodo kaip didžiulis balkonas. Čia atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Iš ten galite pamatyti nedidelę salą su švyturiu. Faro (Švyturys), Trabucco (Trabučis) ir Pizzomuno uola yra Vjestės vizitinės kortelės. Ir, žinoma, čia yra gražiausios panoraminės kavinės ir restoranai, primenantys grotas ir muziejus. Beje, gatvė vienpusio eismo ir ji ne ZTL zonoje.
Lungomare Cristoforo Colombo
71019 Vieste FG, Italija

Apėję „ratuką“, uoste nusipirkome bilietus kitai dienai į ekskursiją laivu po grotas, o tada grįžome į parkingą.
Parcheggio Lungomare Vespucci (automobilių stovėjimo aikštelė)
Lungomare Amerigo Vespucci, 71019 Vieste FG, Italija
Tačiau mūsų dienos planas dar neįvykdytas. Suplanuota apžiūrėti šiaurinę pakrantę iki pat Lago Varano (Varano ežeras). Šalia jo - Grotta di San Michele (Šv.Mykolo ola). Taip taip, tuo pačiu pavadinimu. Galima susipainioti. Visgi čia svarbiau ne galutinis tikslas, o pats važiavimas. Gargano pakrantės, gražios kaip iš paveiksliuko.

Bevažiuodami išalkome. O pakeliui pamatėme restorano reklamą. Mano reakcija buvo žaibiška – staigiai pasukau į keliuką, vedantį jo link. Vaizdas buvo daug žadantis. Tačiau suabejojau, ar per siestą dirba. Taigi, palikęs žmoną automobilyje (su veikiančiu kondicionieriumi), patraukiau žemyn į žvalgybą.

Da Tea (restoranas 4,5 balo)
Staliukai lauke su puikiu vaizdu į jūrą. Meniu tik itališkai. Mes jau pakankamai suprantame, tačiau ir nemokantiems kalbos šiais laikais tai ne problema. Vertimo programėlė yra kiekviename telefone. Šeimininkas iš karto priėjo ir paklausė ar valgysime. Meniu kainos nėra mažos. Taip, valgysime. Tada buvo atneštas užkandis. Šeimininkas pasakė, kad tai dovana. Baccalà – džiovintos ir išmirkytos menkės kroketas, pagamintas tarsi žavus obuoliukas su styrančiu rozmarino spygliuku – kotu.

Užsisakėme Crudo Misto (šviežios, tiksliau būtų – žalios jūros gėrybės) 35 eur. Ir Spaghetti Al Riccio Di Mare Croccanti (spagečiai su jūros ežių padažu) 25 eur.

Tai buvo tiesiog skonių fiesta. Nesakysiu, kad viskas labai patiko. Nesupraskite neteisingai - tai buvo puikūs, švieži, aukščiausios kokybės produktai, tiesiog kai kurie buvo mums neįprasto skonio. Jūros ežius valgiau pirmą kartą gyvenime, ir net nežinau su kuo palyginti. Bet man patiko. O moliuskai (nežinau pavadinimo) geltonu viduriuku ir ryškiai oranžiniais apvadais buvo... degtinės skonio. Ar tai skanu? Ginčytinas klausimas. Bet tikrai įdomu. Nurijus jausmas, kad išgėrei taurelę degtinės – toks aštrus, beveik deginantis, ryškus skonis. Austrės, midijos, krevetės ir langustinai buvo jau įprasti ir tikrai labai skanūs. Kartu su šviežiomis, grynomis jūros gėrybėmis dar buvo pateikta ir degustacinė lėkštutė su šviežia, bet jau minimaliai apdorota, žuvimi. Viskas buvo labai skanu, bet labiausiai sužavėjo tuno tartaras su karamelizuotu apelsinu – jis buvo tiesiog dieviško skonio. Šie pietūs mums buvo tarsi svajonių išsipildymas - paragauti tai, ko galima rasti tik Italijoje. Aptarnavimas taip pat buvo nepriekaištingas. Nepigu, pietūs kainavo beveik 88 eurus, bet tai puikus gero maisto ir gražios vietos derinys. O geriant kavą, šeimininkas dar pavaišino desertu – jis skoniu priminė Nepriklausomybės pradžios „bulvytes“ – biskvito trupinių ir kakavos kremo rutuliukai.
Da Tea
71010 Peschici, Province of Foggia, Italija
GPS 41.947624, 16.061237

Toliau mūsų maršrute buvo Lago Varano (Varano ežeras). Įspūdingo dydžio, su siaurute sausumos juosta tarp jūros ir ežero. Tačiau supratome, kad važiuodami pakrante, pilno įspūdžio nepatirsime – į šį grožį reikia žiūrėti iš viršaus. Taigi pasukome į kelią, vedantį į San Michele koplyčią. Atvažiavę iš karto susipainiojome, nes pamatę laiptus į viršų ėmėme jais lipti. Bet jie buvo į „niekur“, t.y. į aikštelę, skirtą piknikams. Teko grįžti atgal ir jau papėdėje radome įėjimą į olą.
Grotta di San Michele
Tai tarsi Monte Sant‘Angelo šventovės mini kopija. Pagal legendą būtent čia Šv. Mykolas pasirodė pirmą kartą, o vėliau (net kelis kartus!) Monte Sant'Angelo uoloje esančioje šventovėje. Tokia legenda. Ši vieta mums labai priminė netoli Skersabalių (Vilniaus rajonas) esančią Skališkių uolą, vietinių pramintą "Verkiančia uola". Čia tai pat nuo skliautų laša vanduo, t.y. uola "verkia".
Grotta di San Michele
Via per Capoiale, SS693, 71010 Cagnano Varano FG, Italija
http://www.santuariosanmichele.it/

Apžiūrėję koplyčią nuvažiavome ieškoti apžvalgos aikštelės iš kur matosi ir Varano ežeras, ir Adrijos jūra. Tik iš toli matosi ežero artumas su jūra. O kad geriau matytųsi, teko ir ant suoliuko palypėti. 😉
Apžvalgos aikštelė su suoliuku
GPS 41.841787, 15.746790

Nuo šios vietos jau pasukome namų link, bet kaimo vietovėje ne visada lengva pravažiuoti. Ypač kai namo grįžta vietiniai gyventojai. 😁

Pakeliui San Menaio miestelyje sustojome išsimaudyti. Gatvė prie jūros, nors paplūdimys nėra labai gražus, bet nemokamas, parkingas gatvėje taip pat. Adresas orientacinis, nes gatvė ilga.
Miesto paplūdimys
Lungomare Andrea Pazienza, 41, 71018 San Menaio FG, Italija
Beje, iki šio miestelio važiuoja traukiniai. Tik keliaujantys jais gali nusivilti, nes iš čia nepamatys tikrojo Gargano grožio. Tam reikia nuvažiuoti bent iki Peschici miestelio.

Birželio 30 d. (pirmadienis)
Išvakarėse buvome nusipirkę bilietus į ekskursiją laivu po grotas ir 8.40 val jau buvome uosto parkinge. Ekskursija prasideda 9.00 val. Reikėtų patikslinti, kaip čia viskas vyksta. Uoste yra dvi krantinės. Jeigu žiūrėti nuo parkingo, tai kairėje pusėje krantinėje yra siauras molas. Iš čia vyksta ekskursijos į Tremiti salas. Imbarco Isole Tremiti – tai net ne ekskursija, o tiesiog keltas į salas. Dešinėje krantinėje, kuri ribojasi su miestu, yra ekskursijų po grotas atstovybės - kioskeliai. Galima išsinuomoti katerį su arba be kapitono (jei turite ES galiojantį laivavedžio pažymėjimą). Tai nepigu - apie 250 eurų. Mes pasirinkome ekskusiją daugiaviečiu laivu. Tokias paslaugas siūlo net kelios agentūros, bet mes kažkodėl pasirinkome toliausiai esančią. Bet tikrai neapsirikome.
Motobarche Leonarda Vieste
Lungomare Cristoforo Colombo, 71019 Vieste FG, Italija
https://www.mbleonardavieste.it/

Grotte marine (Jūros urvai arba tiesiog grotos)
Ekskursijos trukmė 3 valandos. 1 val. 20 min. trunka plaukimas su grotų apžiūra, 40 min. maudynės jūroje ir 1 val. užima grįžimas atgal į Vjestę. Kaina 25 eur suaugusiems; 12,50 eur vaikams. Kaip supratau, visose agentūrose kainos vienodos, skiriasi tik laivų forma ir, žinoma, ekipažo kompetencija. Pradžioje praplaukėme Vjestės švyturį ir trabučį (žvejybos įrenginys). Žinoma, ir Vjestės simbolį – Pizzomunno uolą. O toliau grotos...

Didelis varpo urvas, kurio forma primena didingą 70 metrų aukščio varpą ir kuris yra padengtas aksominėmis samanomis.
Kontrabandininkų urvas su dvigubu išėjimu, kuris kažkada palengvino kontrabandininkų pabėgimą.
Sudaužytas urvas – tarsi senovės pilis, kurios viršutinė dalis nugriuvo, ir dabar smaragdiniuose vandenyse atsispindi Alepo pušys.
Dviejų akių urvas, kuriam būdingos dvi mažos jūros bangų išplautos angos.
Smaragdinis urvas, kuriame jūra ir šviesa atsispindi sienose, sukurdamos įspūdingus spalvų efektus.
Pomidorų urvas, kurio sienose yra raudonų pomidoro formos moliuskų.
Sirenų urvas, kuriame, pasak legendos, kadaise gyveno sirenos. Žinoma, ne į visus didelis laivas galėjo įplaukti. Tam reikalingi mažesni laivai arba baidarės.

Gido pasakojimą italų kalba irgi ne visą supratome, bet tai nesumenkino aplinkinių vaizdų įspūdžio. Ant įspūdingų uolų dar įspūdingesnės vilos. Kur nėra priėjimo prie jūros, tiesiog įrengiami liftai. Tokiu būdu galima patekti į paplūdimius, įsispraudusius tarp uolų.

Viename iš tokių paplūdimių ir buvome išleisti pasimaudyti. Šis paplūdimys buvo smulkių akmenukų, į kuriuos kojos tiesiog grimzdo. Taigi, vaikščioti, ir ypač nueiti iki vandens buvo kiek problematiška. Todėl visas 40 minučių praleidome mirkdami vandenyje. Grižus į laivą, jis pilnu greičiu pasileido į Vjestę. Plaukė tikrai įspūdingai – laivo priekis pakilo maždaug 2 metrais aukščiau negu laivagalis. Skrodžiant bangas vandens purslai taškė keleivius, bet prie +30 laipsnių tai buvo tiesiog palaima. Net ir maksimaliu greičiu grįžimas užtruko visą valandą. Bendrai paėmus ekskursija viršijo visus mūsų lūkesčius ir buvo verta kiekvieno cento. Tik gailėjausi, kad ne viską pavyko tinkamai nufotografuoti. Išlipę į krantą, dar spėjome apsipirkti pamėgtoje žuvies parduotuvėje Pescheria del porto. O gėrimų atsargas papildėme išparduotuvėje MD discount Vieste.

Liepos 1 d. (antradienis)
Antradienis buvo pasirinktas kaip „tingadienis“, t.y. gulėjimas paplūdimyje – juk atostogos. Nebūtina kažkur lėkti, reikia tiesiog ilsėtis. Tam puikiai tiko anksčiau „atrastas“ Portonuovo paplūdimys. Net Aperol Spritz po 8 eurus užsisakėme. Čia praleidome praktiškai visą dieną.

Liepos 2 d. (trečiadienis)
Planas toks pat – gulėjimas ir maudymasis Portonuovo paplūdimyje. Vakare numatytas restoranas. Tačiau prieš kelionę namo labai norėjau nusiplauti automobilį. Vietinėse degalinėse plovyklų nebuvo. Važiuodamas iš paplūdimio akies krašteliu pastebėjau užrašą „CAR....WASH“. Apsisukau, grįžau ir įvažavau į kiemą. Pilnas automobilių ir kemperių. Ir seneliukas kiemą šluoja... „Do you speak English?“ – klausiu. O jis ta šluota nuo manęs kaip kryžiumi nuo velnio ginasi. „Car wash?“ – bandau laimę. Tada jis šluota parodo į namą, iš kurio išeina jaunesnis vyras (kaip supratau, sūnus). Aš jam tą patį klausimą užduodu – „Car wash?“.„No, No“ – atsako jis ir rodo man užrašą, kuri mačiau akies krašteliu ant vartų: „CAR WC WASH“. O, velnias! tai kemperių tualetų valykla! Gerai, tai kur man nusiplauti automobilį? Jis man pradeda aiškinti: važiuoji tiesiai iki sankryžos, kitoje suki kairiau, tada žiede antras išvažiavimas.... Manote, aš laisvai kalbu itališkai!? Anaiptol. Tiesiog italai kiekvieną žodį „užtvirtina“ atitinkamu gestu - taip, kad net nemokėdamas kalbos supranti. Bet aš nutraukiau jo aiškinimą ir tiesiog pakišau telefoną su įjuntu google maps – rodyk. Parodė, tik ten kažkodėl buvo parašyta „padangų parduotuvė“, bet aš nesigilinau. Tiesiog nuvažiavau ten, kur parodė.

Car Wash Vieste (plovykla)
Plovykla požeminiame garaže. Truputį šiukšlina. Įeinu ir ten dirbančio vyro tradiciškai klausiu - „Do you speak English?“. Gaunu tradicinį - "No". Nesvarbu, bet man reikia "car wash". Klausia –„Intero?“(visą?). Tada ima "plasnoti" šalia buvusi moteris. Kaip supratau, aiškina savo vyrui, kad nespės, nes po pusvalandžio užsidaro. Bet man reikia dabar! Jokio „intero“, tik „esterno“ (išorė) ir „vetro“ (stiklas). Tik tiek mokėjau itališkai. Mane suprato. Gal kad daugiau „kalbėjau“ rankomis. Moteris nusišypsojo, o vyras ėmėsi darbo. Baigęs plauti liepė apžiūrėti, ar tenkina kokybė. Papildomai iš vidaus išvalė priekinį stiklą, o tada parodė kažkokius tarsi dujų balionus, sakydamas „copertura eccellente ed eccezionale, grande...“ (speciali ypatinga danga, puiki ir t.t.). Taip ir nesupratau kuo nupurškė iš tų balionų. Kažkas tarp vaško ir nano dangos, bet automobilis net po dviejų mėnesių buvo švarus. Visa tai kainavo 20 eurų. Gal ir nelabai tvarkinga vieta, bet dirba puikiai.
Car Wash Vieste
Via Dante Alighieri, 16, 71019 Vieste FG, Italija

Nusiplovus automobilį, jau buvo pats laikas į restoraną.

Pescheria Adriatica

Ryte tai žuvies parduotuvė, vakare – restoranas. Ryte nebuvome, bet vakare apsilankėme. Restorano meniu siūlo platų pasirinkimą, įskaitant užkandžius, pirmąjį ir antrąjį patiekalus, taip pat didelis vynų pasirinkimas. Alaus pasirinkimas kuklus, bet man tiko. Galima rinktis ne tik keptas, bet ir žalias jūros gėrybes. Viskas švieža ir puikiai pagaminta, tik svarbu pasirinkti pagal savo skonį. Ne pati pigiausia vieta, bet kaina atitinka kokybę. Karštas patiekalas vidutiniškai apie 18 eurų. Vakarienė dviems kainavo 52 eurus. Džiaugėmės, kad atėjome tik atsidarius restoranui. Dar buvo laisvų staliukų, po 15-20 minučių jau rikiavosi eilė laukiančių.

Pescheria Adriatica

Via Ferdinando Magellano, 19, 71019 Vieste FG, Italija

Tai buvo paskutinis vakaras Vjestėje. Todėl po vakarienės dar pasivaikščiojome po senamiestį. Pagrinde Viale Marinai d'Italia ir Via Pola gatvėmis. Vakare viskas atrodo kitaip. Net uostas, dieną ne itin patrauklus, vakare atrodo netgi labai romantiškai.

Tiesą sakant, nesinorėjo išvažiuoti. Labai man „prilipo“ šios vietos. Todėl vakarinis pasivaikščiojimas buvo kartu ir malonus, ir truputi liūdinantis.

Liepos 3 d. (ketvirtadienis)
590 km, 6 val. 4 min. iki Pasian di Prato miestelio. Tai prie Udinės, netoli Austrijos sienos. Tai dienos planas. Bet buvo numatytas sustojimas prekybos centre Termolyje. Iki jo nuo sodybos buvo 127 km arba beveik 2 valandos kelio. Kodėl taip ilgai? Nes 30 km buvo vien serpantinais ir tai truko beveik valandą. Serpantinai, ypač su vaizdu į jūrą, yra puiku, bet ne iš ryto po sočių pusryčių. Tokiu metu toks kelias sukelia dvejopus jausmus. Tad trumpam stabtelėjome atsikvėpti ir paskutinį kartą pasigrožėti vaizdais.

127 km, 1 val. 51 min. Kelių mokestis (Poggio Imp. - Termoli Molise) - 2,5 Eur.
Supermercato Famila
Tai iš esmės šeimoms skirtas prekybos centras. Jau anksčiau pastebėjome, kad šio tinklo parduotuvėse palankiausios mus dominančių produktų kainos. Parsivežimui į Lietuvą perkame vytinto kumpio, sūrio, makaronų, vyno. Aliejaus jau nusipirkome pas sodybos šeimininkus.
Supermercato Famila
Via Elba, 86039 Termoli CB, Italija

Toliau jau kelionė greitkeliais.

217 km, 2 val. 4 min. Kelių mokestis (Termoli Molise – Udine Sud.) – 58,90 Eur.

Greitkelyje sustojome užkąsti. Praktiškai vienintelis pasirinkimas.

McDonald's Chienti Est

Tipiškas, bet ir netipiškas McDonald‘s. Įprastas maistas, tik pavadinimai itališki, bet pagal paveiksliukus nesunku išsirinkti. Jeigu nepavyksta, tai yra angliškai kalbančio jaunimo – padės. Kitaip nei daugelyje šalių, itališkas „McDonald‘s“, regis, nusipelno net jo lankytojų paniekos – čia prišnerkšta, purvina, ir net valgytojai kažkokie nelaimingi. Sumokėjome 31,20 eur.

McDonald's Chienti Est

A14 -Taranto - Bologna 263,900 Nord km 263,900 Nord, 63811 Sant'Elpidio a Mare FM, Italija

GPS 43.285919, 13.723592

Toje pačioje aikštelėje pasipildėme kuro atsargas.

Po valandėlės sugalvojome trumpam stabtelėti puodeliui espresso. Dirstelėjau į lauko temperatūrą ir supratau, kad vien nueiti nuo parkingo iki kavinės bus iššūkis – termometras rodė +38 laipsnius. Šiaip ne taip įveikėme tą atstumą. Greitai išgėrėme kavos ir vėl bėgte atgal į automobilį, kol jis nespėjo įkaisti. Sekantis sustojimas jau Pasian di Prato miestelyje, prie Udinės.

Guest House Italo & Anna (1 nakvynė 77,20 EUR)

Skaitydamas atsiliepimus apie šią vietą, neradau nė vieno blogo atsiliepimo. Ir tai pelnytai. Labai švarus, gražiai įrengtas ir modernus kambarys su erdviu vonios kambariu su dušu ir prabangiais patogumais kotedže ramioje gatvelėje. Patogi lova. Yra nedidelis valgomasis, kuriame patiekiami pusryčiai. Galima naudotis kavos aparatu, mikrobangų krosnele ir šaldytuvu. Labai norint, bendroje virtuvėje galima pasigaminti ir vakarienę. Automobilių stovėjimo aikštelė kieme su elektronine apsauga, privatus liftas tik svečiams. Marco vienas maloniausių šeimininkų, kokius tik esame sutikę. Jautėmės kaip namie. Puiki kaina už tokią paslaugų kokybę. Labai rekomenduoju!

Guest House Italo & Anna

39 Via Selvis, 33037 Pasian di Prato, Italija, Pasian di Prato, IT

GPS 46.052843; 13.185296

Įsiregistravimas liepos 3 d., ketvirtadienį (15:00 - 19:00)

Išsiregistravimas liepos 4 d., penktadienį (08:00 - 10:00)

Iš šeimininko Marco gavome nemažai informacijos apie šią vietovę: įdomiausia, kad šiame regione yra dvikalbystė, ir dauguma vietinių kalba ne italų, o friulų kalba. Net kaimelių ir miestelių pavadinimai rašomi dviem kalbomis. Marco mums rekomendavo labai gerą vietinį restoraną, kuriame yra „geriausi regioniniai patiekalai, ir toks populiarus, kad staliuką reikia rezervuotis iš anksto“.
Mes į jį ir nuvažiavome. Nežinau, ar Marco pagražino istoriją apie restorano populiarumą, ar tiesiog taip sutapo, bet mes visą vakarą restorame buvome vieninteliai (!) vakarieniaujantys.

Al Cercjeben
Tai ir restoranas, ir regioninių patiekalų parduotuvė. Siūlo puikaus skonio vietinius ir sezoninius patiekalus. Kai kurie tikrai unikalūs. Svetinga ir šeimyniška atmosfera, labai maloni šeimininkė. Jeigu ne mėsa, tai nebrangu. Mėsa Italijoje brangi, bet bendrai meniu priimtinos kainos. Pagrindiniai nuo 10 iki 22 eurų. Vyno taurė ar alaus bokaliukas po 3 eurus. „Staltiesės“ mokestis 2,50 eur/asm. Visa sąskaita 65 eur.
Išsirinkę patiekalus, pirmiausia sulaukėme šeimininkės „komplimento“ – porcijiniuose šaukšteliuose buvo saldūs pomidorai su vietiniu mocarela tipo sūriu ir aliejumi – tokia vietinė Caprese salotų versija, labai gardi.
Žmona, baigiantis kelionei, visada pradeda svajoti apie sriubą. O šitame restorane buvo puiki, švelni, visiškai klasikinė trintų cukinijų sriuba: Primi piati (pirmieji patiekalai) / vellutata di zucchine con gelato al caprino (kreminė cukinijų sriuba su ožkos sūrio ledais) – 8 eur. Net karštą itališką vakarą sriuba maloniai atgaivino po kelionės gardėsių pavargusį skrandį.
Mano pagrindinis patiekalas buvo labai kokybiškas jautienos steikas su krauju: tagliata di Black Angus con Rucola e Pomodorini in salsa verde, 22 eurai. Tiesa, priedai buvo ne lėkštėje šalia mėsos, bet atskirai – didelis dubuo keptų bulvių ir ne mažesnis – šviežių daržovių. Tokios porcijos tikrai užtektų dviem žmonėms.
O štai žmonai pasisekė mažiau. Ji norėjo kažko labai autentiško, na, ir pataupyti 😉, todėl pasirinko Il nostro firco di patate (10 eur). Nes ar gali būti blogai bulvės? 😊 Pasirodo, tai buvo ketaus keptuvėlėje keptas storas bulvių ir sūrio (daaaug sūrio!) blynas, panašus į mūsų kugelį. O jį patiekė su taip pat aliejuje apskrudintais polentos (kukurūzų košės) gabalais. Sotu ir beprotiškai riebu. Beje, šeimininkė, priimdama užsakymą, bet akim nekrustelėjo. Ir tik paskui, nunešdama vos paragautą porciją, pratarė, kad „taip, tai labai sotus žiemos patiekalas“.
Desertams po tokių pietų vietos jau nebebuvo.
Al Cercjeben
Via Udine, 60, 33037 Pasian di Prato UD, Italija
http://www.alcercjeben.it/

Liepos 4 d. (penktadienis)
Dienos planas 837 km, 9 val. 14 min. Kelių mokestis (Udine Nord – UgovizzaTarvizio) - 8,20 eur.
Iki tarpinio sustojimo pietums Austrijoje – 394 km, 4 val. 00 min.
Oldtimer Zöbern - Autobahnraststation & Motorhotel (Greitkelio poilsio aikštelė ir viešbutis)
Pietauti sustojome jau išbandytoje vietoje. Dažnai vieta būna kita, bet restoranų tinklas – Oldtimer - tas pats. Tai patogus Austrijos greitkeliuose veikiantis viešbučių-restoranų-kavinių tinklas. Nesakau pigus, nes čia nėra nieko pigaus, bet patogus ypač skubantiems. Jie visi vienodo dizaino ir vienodos geltonos spalvos. WC nemokamas, jis yra geltoname pastate, rūsyje. Tai rašau ne šiaip sau, nes šio pastato dešinėje yra medinė WC budelė, bet kai prie jos priartėsite, išgirsite stenant, paskui vokiškai keikiantis ir ... gal toliau nepasakosiu - patys pamatysite😉 .
Yra parkingas, Shell degalinė, kavinė ir greito aptarnavimo restoranas. Akcentuoju – greito aptarnavimo, o ne greito maitinimo (tai ne McDonald‘s!). Esmė tame, kad sriubą (yra atskira vieta su trijų skirtingų sriubų ir jų priedų katilais) ir užkandžius (iš salotų baro, maža lėkštelė – 7 eurai, didelė – 10 eurų) reikia pasiimti pačiam ir nusinešti į bendrą salę ar terasą (ji kitoje pastato pusėje). Kai atsisėsite, padavėjas priims užsakymą antriesiems patiekalams. Kol atneš, valgote pirmuosius patiekalus. Taip taupote laiką! Padavėjas paliks plastikinę kortelę, pagal kurią susimokėsite už pietus: ją reikia pateikti parduotuvės kasoje prie išėjimo. Išėjimas per parduotuvę tam, kad sugundytumėte dar kažką nusipirkti. Sotūs, trijų patiekalų pietūs dviems kainavo beveik 33 eurus. Tai palyginti nedaug, nes nežinodami kaip veikia aptarnavimo sistema, galite sumokėti ir 40, ir net 50 eurų. Reikia mokėti pagudrauti. Pavyzdžiui, jeigu užkandžius ar salotas dėsite į didelę lėkšte, tai ir mokėsite kaip už didelę, nors ir įsidėsite nedaug. Jeigu imsite mažą lėkštę, galite prisikrauti kalną salotų, bet vis tiek mokėsite kaip už mažą lėkštę. Jeigu imate pvz. šnicelį, tai tikrai dviem alkaniems užteks vienos porcijos – tiesiog parašykite antros lėkštės. Porcija labai didelė! Maistas kokybiškas, bet jeigu pasirinksite netinkamą, gali nedžiuginti. Visgi nereikėtų pamiršti, kad tai ne gurmaniškas restoranas, o tik pakelės užeiga su austriškomis kainomis. Tiesa, su interjerais jie neblogai padirbėjo, o ir vaizdai iš terasos nuostabūs.
Oldtimer Zöbern - Autobahnraststation & Motorhotel
Maierhöfen 30, Oldtimerweg 1, 2870, Austrija
http://www.oldtimer.at/zoebern

Iki nakvynės vietos Lenkijoje – 470 km, 4 val. 51 min.
Austrijos-Čekijos pasienio miestelyje Mikulov patekome į didelę spūstį. Apvažiavimui Waze bandė mus nukreipti abejotinos kokybės vietiniais keliukais, bet nieko nelaimėjome. Už Mikulovo pasipildėme degalų atsargas (Mikulove viskas pasidarė gana brangu) ir vargais negalais (pentadienio vakaro spūstys), pusę aštuntos vakaro pasiekėme nakvynės vietą Lenkijoje.

Campanile Katowice (1 nakvynė 104 EUR)
3* viešbutis. Tvarkingas ir visai jaukus numeris, patogu ir švaru. Nors vieta šalia greitkelio, naktį nesigirdėjo jokio triukšmo. Labai paslaugi administratorė. Nors tai ne jos kaltė, bet visgi viešbučio administracija galėjo iš anksto informuoti, kad neveikia viešbučio restoranas. Mes skubėjome, nestotami pakeliui, tikėdamiesi pavakarieniauti viešbutyje. Bet restoranas buvo uždarytas, o informacijos apie tai niekas nesiteikė pateikti iki viešnagės pradžios. Tai gerokai sugadino viešbučio įvaizdį.
Campanile Katowice
ul. Sowinskiego 48, 40-018 Katowice, Lenkija, PL
Įsiregistravimas Liepos 4 d., penktadienis (15:00 - 00:00)
Išsiregistravimas Liepos 5 d., šeštadienis (00:00 - 11:00)

Buvome alkani, todėl teko ieškoti vietos pavalgyti. Šalia buvo degalinė, bet norėjosi kažko solidžiau.

Restauracja Allure

Restoranas daugiabučio cokoliniame aukšte, bet stilingas, „hipsteriškas“. Tik maistas jame nuvylė, nors ant įstaigos sienų puikuojasi diplomai už visokius laimėtus konkursus. Aš, veikiamas Italijos prisiminimų, užsisakiau žuvies, ir tik gavęs savo doradą, prisiminiau, kad Lenkijoje žuvis skani būna tik prie ežerų, bet ne eilinėse užeigose. Sausa, perkepta, be prieskonių. Žmona, užsisakiusi mėsos kepsnį, taip pat nebuvo patenkinta. Taigi, vieta nedžiugino. Gal kaltas nuovargis, o gal po itališko maisto reikėjo adaptacijos. Visgi nemanau, kad verta šią vietą rekomenduoti. Nebent iš bėdos. Vakarienė kainavo 169 PLN (pagal banko išrašą 40,60 eur.)

Restauracja Allure

Gen. Władysława Sikorskiego 42, 40-282 Katowice, Lenkija

http://www.restauracjaallure.pl/

822 km, 8 val. 21 min. nuo viešbučio iki namų Vilniuje
Iki „skausmo“ pažįstamas maršrutas Katowice (Katovicai) - Warszawa (Varšuva) - Ostrów Mazowiecka (Mazovijos Ostruva) - Łomża (Lomža) - Suwałki (Suvalkai) – Vilnius. Jeigu važiuojama ne sekmadienį, tai verta sustoti apsipirkti. Nes šalia vienas kito du prekybos centrai Kaufland ir Bedronka.
Atstumas nuo Katovicų 412 km, 3 val.55 min.
Kaufland Ostrów Mazowiecka
Lubiejewska 65, 07-300 Ostrów Mazowiecka, Lenkija
kitoje gatvės pusėje
Biedronka
Lubiejewska 76, 07-300 Ostrów Mazowiecka, Lenkija
Prie Kauflando yra ir degalinė MOYA.
Žodžiu, trys viename.
Po apsipirkimo ir kuro papildymo važiuojame iki Lomžos, kad pavalgyti jau išbandytoje vietoje. 

Syta Panna (bistro 4,4 balo)
Apie šią vietą jau rašiau - įdomi vieta su naminiais produktais ir vietiniu alumi. Faktiškai tai regioninių patiekalų parduotuvė, bet yra ir pietų meniu. Netikėtai jauki vieta, nors žvelgiant iš išorės taip nepasakysi (viename pastate kartu su autoservisu). Skanus, praktiškai naminis maistas ir paslaugus personalas. Likome labai patenkinti. Staliukų nėra daug ir mums teko eilėje palaukti. Tačiau buvo verta. Kainos protingos. Maistas  labai geras. Dirba nuo 9 val. ryto. Sekmadienį nuo 11 val.
Syta Panna bistro i sklep firmowy-produkty regionalne
Gen. Władysława Sikorskiego 134, 18-400 Łomża, Lenkija

Toliau jau be sustojimų. 7 valandą vakaro jau buvome namie. Dar pusvalandį tampiau į namus daiktus iš automobilio. Tai yra kelionės automobiliu privalumas, kad ne tik daugiau pamatai, bet ir gali atsivežti daug įvairiausių gėrybių. Net po visų lauktuvių dalybų vaikams, tėvams, uošviams, draugams ir t.t. liko labai nemažai. O alyvuogių aliejumi apsirūpinome visiems metams.

Tačiau esmė ne tame, kiek ko parsivežėme. Šioje kelionėje atradome tikrą pietų Italijos perlą – Gargano pusiasalį. Man patiko žali kalnai bei slėniai ir jais besirangantys serpantinai. Ypač su vaizdu į jūrą. Taip pat įspūdingos grotos jūroje ir tarp uolų įsispraudę balto smėlio paplūdimiai. Ne veltui vietinė legenda byloja, kad Nojus, baigęs pasaulio gelbėjimo nuo tvano misiją, savo laivą prišvartavo būtent Gargane, apžavėtas jo grožio. Ir pastatė pusiasalio sostinę Vjestę savo gražuolės žmonos Vestos garbei. Garganas - tai vieta, į kurią mes būtinai dar grįšime. Mano akimis, tai tobula vieta atostogoms!

Keliauta 2025 m. liepos -rugpjūčio mėn.

Mūsų kelionės po Italiją