Keliaujame automobiliu į Italiją ir San Mariną

Liepos 9 d. (šeštadienis).  Išvykstame 7.15 val iš Vilniaus – 11 val. (998 km) – Brno (planuotas atvykimas apie 18 val.).Deja tokiose kelionėse planai dažnai keičiasi dėl, nuo tavęs nepriklausančių aplinkybių. Šioje kelionėje pirmą kartą naudojau „Waze“ navigaciją. Tai buvo tam tikrų „nesusikalbėjimų“, bet apie tai kiek vėliau. Pildamiesi kuro Lenkijoje ties Lomža, kartu nusipirkome po dešrainį (2 x 6,99 PLN) ir kavos (2 x 7,49 PLN). Dyzelinas „Orlen“ degalinėje kainavo 7,85 PLN (apie 1,65 EUR) už litrą. Planinis papietavimas „kur nors pakeliui“ praėjo sklandžiai. Stojome už Varšuvos prieš Pietarkavą (Piotrkow). Kompleksas „Gorski“ buvo atradimas. Ten buvo pigesnis „grill-bistro“, bet jame aptarnavo autobuso keleivius ir būtų tekę ilgai laukti eilėje. Pietavome restorane. Sotus ir tikrai skanūs pietūs dviems kainavo 99 PLN (21,32 EUR). Verti sustojimo ir restoranas, ir „grill-bistro“.
Kompleks gastronomiczno-hotelarski „Górski“
Adresas: Proszenie 1B, 97-320 Wolborz, Lenkija.
GPS 51.460762, 19.781078
 Tačiau daugiausiai laiko mums „sudegino“ stovėjimas eilėje prie vinječių netoli Lenkijos – Čekijos sienos. Kaip žinia, tiek Čekijoje, tiek Austrijoje reikalingos kelių vinjetės. Italija greičiausiai pasiekiama per šias šalis. Taigi eilėje teko praleisti valandą. Tai dėl žioplumo, nes galima pirkti internetu, bet tik iš anksto nepasirūpinau. Smulkiau „Patarimuose“.
  Paprastai važiuodami į Italiją ar Kroatiją, nakvynei renkamės prie pat Austrijos sienos esantį Čekijos miestelį Mikulov. Šį kartą pakeitėme nakvynės vietą. Daugiau nei valandą sugaišę pirkdami vinjetes, apie 19 val. vietos laiku atvykome į tarpinės nakvynės vietą Čekijos mieste Brno. Apsistojome netoli centro, praktiškai šalia stoties.
VV hotel & apartments (1 nakvynė su pusryčiais, 80.10 Eur)
Mlýnská 8a, 60200 Brno, Čekija, CZ
GPS 49.190834, 16.615935
Kadangi atvykome vėlai, tai laiko (tiksliau noro) pasivaikščiojimui po senamiestį neliko. Pavakarieniavome pirmoje pasitaikiusioje laisvesnėje kavinėje. Tiesa sakant net pavadinimo neįsidėmėjau. Banko išraše radau. „Restaurace na Tahu“. Labai labai skanu. Bet maisto buvo tiek, kad visko neįveikėme. Pilstomas alus Čekijoje praktiškai visada tik vietinis. Klausia tik kokį užsisakysi 10-tuką, 11-tuką ar 12-tuką. Tai ne stiprumas, labiau kartumas. Aš visada renkuosi 12-tuką (čekiškai – „dvanactka“). Pasiėmėm keptos duonos, guliašą, keptus šonkaulius. Šonkaulių porcija milžiniška. Alaus „išėjo“ gal 5 bokalai. Sumokėjome 645 CZK t.y. 26,90 EUR. Daugiau apie Brno rasite čia: https://www.infotravel.lt/savaitgalis-cekijos-brno-mieste-ka-veikti-ir-pamatyti/

Liepos 10 d. (sekmadienis) Brno – 7.48 val. (763 km) – Paduja arba Paduva (jau taip verčia į lietuvių kalbą). Kelių mokestis Italijoje iki Paduvos – 21,30 Eur.
Kadangi per Austriją ir Italiją esu keliavę ne vieną kartą, siūlyčiau gal kiek nukrypti nuo tiesioginio maršruto ir aplankyti vietas, kurias kaip sakė mano sūnus „būtina pamatyti bent kartą gyvenime“. Tiesa tokiu atveju siūlyčiau apsistoti kuo arčiau Austrijos, pvz, anksčiau minėtame Mikulove. Jeigu ne nakvosite Mikulove, tai už 1 val. kelio Austrijos sostinė Viena. Nuo Vilniaus iki Vienos apie 12 val. kelio. Tai realiai įveikiama ir sekančią dieną „atsiras“ keletas papildomų valandų įdomybių apžiūrai. Mes savu laiku atradome viešbutį su visą parą veikiančia registratūra. Lenas Donau Hotel Wagramer Straße 52, 22. Donaustadt, 1220 Wien, Österreich. Vidinis parkingas GPS 48.238789, 16.430399 Bet žinoma yra ir daugiau pasirinkimų. Galima apžiūrėti pačią Vieną, bet.. 
Nr.1 tai Lichtensteinklamm (Lichtenšteino tarpeklis), jis atidarytas tik vasarą (nuo gegužės iki rugsėjo mėn.) https://www.josalzburg.com/de/aktivitaeten/liechtensteinklamm.html Įspūdžiai nerealūs, buvau apspangęs nuo visko, tai reikėjo pusvalandį pasėdėti kavinėje, kol grįžau į realybę! Kai buvome 2015 metais kaina buvo 5 eur/žmogui, dabar po rekonstrukcijos jau 12 eur. Bet nepagailėkite, tikrai verta!
Adresas: Liechtensteinklammstraße 121/123, 5600 St. Johann im Pongau, Austrija 
Parkplatz (Parkingas) GPS 47.316888, 13.192079 
Nr.2 tai Großglockner Hochalpenstraße (Grosgloknerio Aukštųjų alpių kelias) atidarytas irgi tik vasarą (nuo gegužės iki spalio mėn.). Kaina 40 eurų automobiliui. Faktiškai tai yra draudimas, kad nelaimės atveju jus nukeltu nuo kalno. Beje mums tai ir teko stebėti, kaip tikras „medikopteris“ leidžiasi ant kalnų kelio ir išgabena nelaimėlį.

 Maršrutas prasideda nuo Ferleiten kaimelio GPS 47.168313, 12.813857 ir baigiasi ties svečių namais Gasthof Tauernalm GPS 47.044297, 12.852242, tai maždaug 48 kilometrai nepakartojamų įspūdžių. Aukščiausia vieta, maždaug 2500 m virš jūros lygio. Kelias nėra labai pavojingas, asfaltas geras, nors ir be atitvarų. Jis tiesiog labai status, reikalaujantis variklio galios, o išretėjusio oro sąlygomis variklis jos praranda iki 30 %. Leidžiantis kita problema – rasti balansą tarp stabdymo stabdžiais (gali įkaisti iki raudonumo) ir stabdymo varikliu (sankaba ima buksuoti ir svilti). Sprendimas paprastas – stoti kur tik yra aikštelės. Ir automobilį tausosite, ir vaizdais pasigėrėsite.
Tinklapis: https://www.grossglockner.at/gg/de/index 
Atstumo ir sugaišto laiko palyginimai:
Viena – Padova (tiesiogiai) 636 km apie 6 val. (jeigu skubate).
Viena – Lichtensteinklamm – Padova 795 km iki 9 val. (su 1 valandos objekto apžiūra).
Viena - Großglockner Hochalpenstraße – Padova 748 km 10 val. 30 min. (su sustojimais bent 5-10 min.).
Teks pasirinkti tarp Nr.1 ir Nr.2. Arba vienas nuvažiuojant, kitas grįžtant. Kiekvienas spręndžia pagal save.

Padova (Paduja)
Hotel Al Prato (1 nakvynė, 103 Eur.)
Via Prato della Valle 54, 35123 Padova, Italija, IT
GPS 45.397698, 11.878762
Viešbutis pačioje aikštėje. Nuo jo ir pradėjome Padujos apžiūra pėsčiomis. Maršrutas 6 km (~1.15 val.): https://goo.gl/maps/N9Wvs9G9iTv3oNov6 
1. Prato della Valle (Slėnio veja)
„Prato Della Valle“ yra didžiulė 90 000 kvadratinių metrų ploto, o tai yra didžiausia aikštė Italijoje ir Europoje. Tai viena iš svarbiausių Padujos aikščių. Pats pavadinimas, sako, kad tai iš esmės pieva su takeliais. Tačiau vietiniai gyventojai mėgsta šią aikštę dėl atviros erdvės ir dizaino. Aikštė yra ovalo formos, apjuosta vandens kanalu, kurį puošia 90 statulų, vaizduojančių įvairius svarbius Padujos istorinius asmenis. Keturi tiltai per kanalą veda į centrinę dalį, kurioje yra didžiulis fontanas. Mums čia labai patiko.

2. Castello Carrarese (Carrarese pilis).
Carrarese pilis yra vienas svarbiausių Padujos istorinių, architektūrinių, meninių ir karinių vertybių. Senovinis pastatas stovi vietoje, kurioje kadaise buvo pilis, kurią 1237–1256 m. pastatė miesto tironas Ezzelino III da Romano. Ryškiausias jos akcentas yra Torlonga, didesnis iš dviejų senovinės pilies bokštų. Kai tironas žlugo, įtvirtinimai buvo apleisti, kol pilį atstatė naujoji Carrarese valdovė. Carrarese buvo du raudonai ir baltai languotai nudažyti bokštai, nes Giusto de'Menabuoi 1382 m. taip juos atvaizdavo miesto vaizdo freskose, esančiose Šv. Antonijaus bazilikoje esančioje palaimintojo Luko Belludi koplyčioje. Visa pilis iš vidaus ir išorės buvo papuošta, iki šiol matomais, ryškiai raudonos ir baltos spalvos akcentais. Pilį su Carrarese rūmais jungė keltas, vėliau perėja (išlikusi iki šiol) turėjusi jungti politinės ir karinės galios centrus. Pastačius Renesanso epochos sienas ir po ilgo Venecijos Respublikos valdomo miesto taikos laikotarpio, strateginė Padujos pilies vertė išnyko.
 Realiai pilies ir nepamatėme, nes ji privačiose valdose. Patekome tik į Astronomijos bokštą (La Specola), kuris priklauso Paduvos universitetui. Verta paėjėti iki tilto „Ponte Paleocapa“ iš kur puikus vaizdas į pilį. Castello Carrarese adresas: Piazza del Castello, 16, 35141 Padova PD, Italija

3. Piazza Duomo (Katedros aikštė).
Vakarinėje aikštės pusėje stovi Paduvos katedra (oficialiai: Cattedrale di Santa Maria Assunta), ankstyvojo Renesanso pastatas (1552-77). Bažnyčia išoriškai nėra labai patraukli dėl nebaigto fasado, bet verta pamatyti Tiepolo ir Bassano paveikslus zakristijoje. Ir nors Basilica di Sant Antonio (Šv.Antonijaus Bazilikos) eksterjeras yra puošnesnis nei Padujos katedros, ši iš tikrųjų yra pagrindinė miesto šventovė ir turi tiesiog didingą interjerą. Katedra buvo pastatyta 1117 m., bet vėliau sunaikinta per žemės drebėjimą. Atstatymo darbai taip ir nebuvo iki galo baigti. Katedros viduje baltos marmuro sienos sukūrė didelį kontrastą su mėlynos ir raudonos spalvos marmuro grindims, o daugybė arkų ir kolonų sukuria malonų efektą. Ypač įdomi yra Battistero del Duomo (katedros krikštykla), kuriame yra Giusto de Menabuoi tapytos freskos, apimančios visą sieną. Beje dėl nebaigtos statybos, krikštykla taip ir nebuvo pašventinta.
4. Piazza dei Signori (Lordų aikštė).
Viena pagrindinių istorinių Padujos aikščių. Piazza dei Signori yra viena iš centrinių susirinkimų vietų mieste ir kur istoriškai rengiamos pilietines šventes ir turnyrai. 14-ajame amžiuje sukurta aikštė buvo pastatyta aplink garsųjį Laikrodžio bokštą ir yra pilna viduramžių ir renesanso detalių. Viename aikštės gale yra San Clemente bažnyčia, o kitame - Torre Dell'Orologio (Laikrodžio bokštas). Aikštė kvadrato formos (beje itališkai "piazza" yra kvadratas t.y. kvadratinė aikštė), kuri suformavo daugybė namų, restoranų, parduotuvių ir kavinių, o viename gale yra gražus Marciana stulpelis. Šioje aikštėje reguliariai vyksta mugės ir kiti renginiai, todėl yra tikimybė, kad patirsite autentišką italų kultūrą ir vietos gyvenimą.
Torre dell'Orologio adresas: Piazza dei Signori, 28, 35139 Padova PD, Italija

5. Piazza della Frutta (Vaisių aikštė).
Tarp Piazza della Frutta ir Piazza delle Erbe yra didžiulė Palazzo della Ragione (Miesto rotušė) ir laikoma Padujos miesto simboliu. Sakoma, kad Europoje ji turi didžiausią arkinį stogą, ir simbolizuoja praeities galią ir įtaką, kurią turėjo Paduja. Statyta nuo 1172 m. iki 1219 m., miesto rotušė stovėjo šimtus metų ir buvo pagrindinė vieta įvairioms pilietinėms ceremonijoms ir teisminėms egzekucijoms. Rotušės viduje yra didžiulė atvira salė, gausiai dekoruota serija spalvingų freskų, sukurtų Nicolo Miretto ir Stefano da Ferrara. Šimtai atskirų freskų puošia sienas ir vaizduoja įvairias alegorines istorijas ir istorinius įvykius.
6. Giardini dell'Arena (Arenos sodai).
Parkas yra šiaurinėje Paduvos senamiesčio dalyje, būtu maloni vieta pasivaikščioti. Deja kvapai jame (buvo tik patręšti gėlynai) nedžiugino.
7. Cappella degli Scrovegni + Musei Civici (Skrovegni koplyčia + Čiviči muziejus).
Koplyčia buvo pastatyta tarp 1303 ir 1305 metų kaip rūmų koplyčia, patys rūmai buvo sugriauti maždaug 1820 metais. Nors tai gali atrodyti neįprasta iš išorės, koplyčios interjeras yra vienas iš labiausiai neįkainojamų meno vertybių Italijoje. Šios koplyčios sienos yra visiškai padengtos Giotto freskomis tapytomis nuo 1303 iki 1306 m. Ant altoriaus yra Madona su dviem angelais, išskirtinė Giovanni Pisano skulptūra. Po kruopštaus restauravimo koplyčia dabar saugoma sandarioje ir kontroliuojamoje atmosferoje, o viešoji prieiga yra ribota. Norėdami pamatyti koplyčią, turite atlikti išankstinę rezervaciją. Buvome pirmadienį, kai koplyčia buvo visai uždaryta. Du išskirtiniai muziejai ir buvusi bažnyčia su freskomis sujungta su Scrovegni koplyčia sudaro "Musei Civici". Meno galerijoje eksponuojami Giotto, Bellini, Giorgione, Titiano, Tiepolo, Veronese ir Tintoretto paveikslai, taip pat Flandrijos ir Olandijos menininkų darbai. Tai viena iš geriausių Veneto regiono menininkų kolekcijų, sukurtų nuo XIV a. iki XIX a. pradžios.
Adresas: Piazza Eremitani 8, Padova
8. Basilica di Sant'Antonio (Šv.Antano bazilika).
Šv.Antano Popiežiškoji bazilika yra Romos katalikų bažnyčia ir mažoji bazilika Paduvoje, šiaurinėje Italijoje, vietinių vadinama "il Santo". Nors bažnyčia yra piligrimystės vieta, kurią lanko žmonės iš viso pasaulio, tai nėra miesto pagrindinė bažnyčia, priklausanti Paduvos Šv.Marijos katedrai. Tai yra viena iš aštuonių tarptautinių šventovių, pripažintų Šventojo Sosto ir tiesiogiai valdomų iš Vatikano.
Adresas: Piazza del Santo 11, Padova

9. Orto Botanico (Botanikos sodas). 
Botanikos sodas, įkurtas 1545 m. Tai seniausias pasaulyje akademinis botanikos sodas ir visų pasaulio botanikos sodų pradininkas. Jis įkurtas kaip būdas mokiniams identifikuoti tikruosius vaistinius augalus, užkirsti kelią klaidoms ir sukčiavimams tais laikais, kai gydymas labai priklausė nuo žolelių. Deja, pirmadienį buvo uždaryta.
Adresas: Via Orto Botanico 15, Padova
Pavalgyti:
Passando per Modena.
Viešbutyje dirbančios merginos rekomendavo vietinės virtuvės restoraną esantį Prato della Valle aikštės kampe. Patys būtume net nepastebėję. Tai tikras atradimas. Buvo tikrai puiku. Personalas paslaugus, susikalbėti angliškai nebuvo problemų. Kainos priimtinos, o maistas tikrai skanus. Ypač mėgstantiems ne tik picas, o ir kitokį itališką maistą. Meniu elektroninis, kurį reikia atsisiųsti nuskanavus QR kodą specialia programėle. Štai jis su kainomis: https://passandopermodena.suerteapp.com/it/menu/
Adresas: Prato della Valle 117, Padova 
Passando per Firenze 
To pačio savininko restoranas yra ir kitame miesto gale. Jame nebuvome, bet manau, kad bus neblogesnis. 
Adresas: Via Adriatica 65, Padova

Liepos 11 d. (pirmadienis) Paduja – 1.20 val. (114 km) – Bolonija. Kelių mokestis 8,20 eur.
Bologne (Bolonija). 
Atstumas nuo Paduvos iki Bolonijos nedidelis, tai turėjome daug laiko senamiesčio apžiūrai. Bolonijos senamiestyje su parkingais yra bėda, nors jie mokami (apie nemokamus visai galima pamiršti) sezono metu jų trūksta. Dar didesnė problema atvykėliams yra taip vadinamos ZTL zonos (Zona a Traffico Limitato) t.y. riboto eismo zona. Faktiškai senamiestyje gali važiuoti tik iki parkingo ir tik griežtai nustatytu maršrutu. Jei važiuosite Google Maps nurodytu maršrutu, ZTL zonoje problemų neturėsite, tačiau rekomenduoju keliu, vedančiu į automobilių stovėjimo aikštelę, važiuoti labai lėtai. Parkinge susimokėję gaunate kvitą, kuris kartu yra 1 val. galiojantis leidimas kirsti ZTL zoną. Kitaip tariant iš parkingo su šiuo kvitu per senamiestį galite išvažiuoti jums patogiausia kryptimi.
Paskaitęs atsiliepimus pasirinkau parkingą Parcheggio PIAZZA VIII AGOSTO. GPS 44.499802, 11.345419. Atrodo nepigus, nes 1 valanda 5,50 eur, bet 3 valandos jau tik 8 eur. Jis didelis, kelių požeminių aukštų, tai vietos visada rasite. Jei važiuojate penktadienį ar šeštadienį, virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vyksta savaitinis turgus, labai gražus ir labai prieinamomis kainomis. Taigi nuo šios „Rugpjūčio 8-osios aikštės“ ir pradėjome pažintį su Bolonijos senamiesčiu. Čia kažkodėl neapsėjome be nesklandumų. Telefono navigacijoje krypties rodyklė, kažkodėl vis rodė 90 į kairę! Tiesa šis fenomenas mus kamavo tik Bolonijoje, nei iki, nei po, su šiuo reiškiniu nebesusidūriau. Kol išsiaiškinau su šia problema, teko pasivaikščioti porą papildomų kilometrų ir sužinoti ką žmona galvoja apie mane ir mūsų bendrą gyvenimą ☹. Šie nesklandumai, taip pat minios turistų ir didelis karštis, kiek pagadino bendrą Bolonijos vaizdą. Paduva man pasirodė gerokai jaukesnė, bet tai tik mano asmeninė nuomonė. Visgi Boloniją aplankyti tikrai verta.
Kaip visada aprašau tas vietas kur pats buvau. Taigi eilės tvarka, taip kaip ėjome: 
1. Cattedrale Metropolitana di San Pietro (Šv. Petro metropolito katedra). 
Įspūdinga katedra yra palei Via dell'Indipendenza. Įkurta 910 m. Dabartinė pastato išvaizda datuojama 1605 m., kai architektas Floriano Ambrosini baigė visišką ankstyvosios krikščioniškos struktūros renovaciją. Katedros svarbą ir turtingumą liudija viduje saugomi kūriniai: paskutinis garsaus Bolonijos dailininko Ludovico Carracci kūrinys, 1619 m. nutapytas Apsireiškimas, o vienoje iš šoninių koplyčių galima pasigrožėti Alfonso Lombardi pietà (skulptūros), datuojama 1522 m. Vieną iš bažnyčios ypatumų reprezentuoja skirtingomis epochomis (X ir XIII a.) statyta 70 metrų aukščio varpinė. Varpinės bokštas taip pat turi rekordą: užkopus į jos viršūnę patenkama į varpinę, kurioje yra vadinamoji „Močiutė“ (itališkai „Nonna“), tai didžiausias rankiniu būdu valdomas varpas pasaulyje, sveriantis 33 centnerius.
2. Piazza Maggiore ir Piazza del Nettuno (Didžioji aikštė ir Neptūno aikštė). 
Piazza Maggiore Šiaurės vakarų kampe yra Piazza del Nettuno aikštė, kurioje yra garsus fontanas ir Neptūno statula. Kai žmonės klausia, kuo garsėja Bolonija (išskyrus maistą), ši statula tikrai yra vienas iš geriausių dalykų, kuriuos reikia pamatyti Bolonijoje, ir ji aiškiai matoma daugelio keliautojų nuotraukose.

3. Basilica di San Petronio (Šv. Petronijaus bazilika).
Didžioji bazilika, kuri yra Piazza Maggiore širdis ir siela, iš tikrųjų yra 10-oji pagal dydį bažnyčia pasaulyje. Statyba prasidėjo 1390 m., ji buvo suprojektuota taip, kad būtų dar didesnė nei Šv. Petro esanti Romoje, bet to neįvyko. Nors bazilika yra gotikinio stiliaus, ji labiausiai žinoma dėl taip ir nebaigto statyti fasado. Tai beveik atrodo kaip dvi skirtingos bažnyčios, sukrautos viena ant kitos.
4. Oratorio dei Battuti (Battučio oratorija).
Užlipkite laiptais į patalpą virš bažnyčios, kad surastumėte vieną iš Bolonijos nepaprastų lobių, mažą oratoriją, papuoštą baroko paveikslais, freskomis ir paauksuotais raižiniais. Kad neįskaustų sprandas, siūlau pasinaudoti vienu iš suolų, kad galėtumėte ištiesti ir grožėtis puikiomis lubomis. Ši neįprasta vieta pradžiugins kiekvieną meno mylėtoją. Bilietus galima įsigyti šalia esančioje koplyčioje. Trūkumas yra tai, kad niekas iš darbuotojų nekalba kita kalba, išskyrus italų kalbą.
5. Portici di Bologna (Bolonijos portikai).
Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį reikia padaryti Bolonijoje, ir vienas paprasčiausių, yra klaidžioti po garsiuosius Bolonijos portikus. Portikas yra dengtas takas, su arkomis ir kolonomis. Vienas pagrindinių faktų apie Boloniją yra tai, kad jame yra daugiau nei 40 kilometrų portikų ir koridorių. Boloniją verta aplankyti vien dėl portikų. Tai puiki apsauga nuo saulės vasarą ir sniego žiemą. Eidami jais nepamirškite kartas nuo karto pakelti galvą. Kokių šedevrų gali rasti ir nemokamai!
6. Basilica Patriarcale di San Domenico (Šv. Dominyko patriarchalinė bazilika).
Išoriškai ne itin įspūdinga šventovė, kurioje saugomi Šv. Dominyko, pamokslaujančiųjų brolių ordino įkūrėjo mirusio 1221 m., palaikai. Kartu tai ir vienuolynas, kurį jis pats įsteigė, todėl ne visos erdvės prieinamos lankytojams. Viduje esantis marmurinis kapas, žinomas kaip Šv. Dominyko arka, yra piligrimystės vieta.7. Basilica di Santo Stefano (Šv. Stepono bazilika).
Pilnas pavadinimas: Basilica santuario Santo Stefano - Complesso delle sette chiese (Šv. Stepono bazilikos šventovė – septynių bažnyčių kompleksas). Nors Bolonijoje netrūksta įdomių ir meno kūriniais užpildytų bažnyčių, Šv. Stepono yra seniausia su ypatinga atmosfera. Septynių bažnyčių kompleksas gali būti vadinamas Bolonijos tikėjimo lopšiu, kurį Benediktinai pastatė tarp X ir XIII a., Tik pagalvokite, kad jos šaknys siekia 100-uosius mūsų eros metus, įvairūs pastatai kilę nuo IV amžiaus. Įėjus į vidų iš esmės atliekate kelionę į praeitį su skirtingomis architektūromis ir stiliais. Visas kompleksas nuostabus, jeigu neskubate ir galite pajausti tą ypatingą atmosferą.
8. Le due Torri: Garisenda e Asinelli (Du bokštai: Garisenda ir Asineli).
Bolonijoje yra du pasvirę bokštai. Jie gal būt ne tokie garsūs kaip pasviręs Pizos bokštas, tačiau tai tikrai viena iš populiariausių turistinių vietų. Galite užkopti į Asinelli (dešnysis) bokšto viršūnę. Tik 498 laipteliai! Patekę į viršų galite mėgautis vaizdais į Bolonijos centrą. Giedromis dienomis tolumoje matosi Bolonijos kalvos. Mažesnis, Garisenda bokštas (kairysis), pasviręs visai šalia Asinelli ir jį galima pamatyti ir iš viršaus. Garisenda bokštas buvo gerokai aukštesnis už Asinelli, bet pradėjo pavojingai svirti. Asinelli viršūnės posvyris siekia 2 metrus, o Garisenda posvyris buvo pasiekęs net 3 metrus. Tad vietiniai valdžiai, teko jį gerokai „patrumpinti“, kol svyrimas sustojo. Iš apačios posvyris matomas tiktam tikru kampu.

9. Finestrella (Mažas langas).
Siaura gatvė su restoranais, iš kurių atsiveria vaizdas į trumpą viduramžiais pastatytą kanalą. Turiu pripažinti, kad tai labai įdomiai atrodanti vieta, kuri yra vienintelis vandens kanalas istoriniame centre, tačiau norint padaryti vieną nuotrauką teks atstovėti nemažą eilę prie mažyčio langelio. Ar tai to verta - nežinau. Mums lankantis Bolonijoje, Europą kamavo sausra, tai kanalai buvo kiek sausoki.

Visas maršrutas pėstute apie 3,5 km ir 45 min (realybėje apie 3 val.) https://goo.gl/maps/sftGVqEspyUynhiCA 
Sako, kad Bolonija gurmanų miestas. Neturėjome laiko tai patikrinti. Bet kai vienoje kavinių paprašiau kavos „americano“, tai padavėjas išdidžiai atnešė puodelį espresso kavos ir ąsotėlį su karštu virintu vandeniu – atseit, jeigu nori, tai pats gadinkis kavą. Tačiau kitose Italijos vietose, prašymas padaryti „americano“ buvo gan įprastas.

Bolonija – 0.40 val. (20 km) – Pianoro. Kelių mokesčio nėra.
Liepos 11 d. (pirmadienis) – Liepos 14 d. (ketvirtadienis).
Agriturismo Pizzicalaluna (3 nakvynės, 410.56 Eur )
Via di Jano 6, 40065 Pianoro, Italia, Città Metropolitana di Bologna, IT 
GPS 44.367247, 11.361562 
Pianoro tai kaimelio, esančio netoli Bolonijos, pavadinimas, Pati sodyba dar už kaimelio, aukštai ant kalvos ir vien važiavimas iki jos yra iššūkis. Bet ši kaimo turizmo sodyba Pizzicalaluna verta visų pastangų. Rezervavome tik tris nakvynes, o joms praėjus nenorėjome išvažiuoti. Ne veltui Booking‘e nė vieno blogo atsiliepimo apie šią vietą. Šeimininkė Džiulija (Giulia) labai maloni. Ir tai neapsimestinis mandagumas, ji tiesiog nuoširdi. O smulkios dovanėlės iš Lietuvos bendrą atmosferą tik dar pagerino. Baseinas Italijos karštyje yra tiesiog išsigelbėjimas. Ir jis čia yra ir neįtikėtinai švarus. Tiesa sakant visas namas yra itin švarus. Galima „prisikabinti“ tik prie ne itin sočių (mūsų supratimu) pusryčių. Bet juk čia Italija! Gyvendami čia, išvažiuodavome pasižiūrėti įdomesnių vietų. Bet pati sodyba buvo...kaip tikri namai, į kuriuos norisi sugrįžti.

Viena iš tokių įdomesnių vietų yra tvirtovė, tiksliau pilis, esanti šiauriniuose Apeninuose, ant kalvos 407 metrų aukštyje virš jūros lygio, Riola kaimelyje, Grizzana Morandi savivaldybėje. Šiuose žaliuose Bolonijos Apeninų kalnuose stovi pilis, kurioje dera viduramžių ir arabų-maurų stiliai, neabejotinai originalūs ir netipiški šiai sričiai. Šis pastatas, stebinantis savo architektūra, tai La Rocchetta Mattei, kurią XIX amžiaus antroje pusėje pastatė grafas Cesare'as Mattei, rašytojas ir savamokslis homeopatas, įkūręs medicinos mokslą, vadinamą elektrohomoeopatija, savotišką homeopatijos, fitoterapijos, alchemijos ir magnetizmo mišinį. Grafas pilį pradėjo statyti 1850 m. (ant senovinės Savijano tvirtovės griuvėsių) ir statė visą savo gyvenimą. Čia jis gyveno ir vadovavo atstatymo ir plėtros darbams. Tiesą sakant, Mattei pilį suprojektavo kaip savo „naujosios medicinos“ būstinę ir apgyvendindavo žmones (įskaitant daug garsių to meto svečių), kurie atvyko į Rocchettą iš viso pasaulio sužinoti apie jo konkretų mokslą ir išbandyti jo gydymo metodus. Pilies struktūra per grafo gyvavimo laikotarpį buvo keletą kartų modifikuota, todėl ji tapo bokštų, monumentalių laiptų, priėmimo salių ir privačių kambarių labirintais su visiškai skirtingais stiliais – nuo viduramžių iki maurų, nuo Art Nouveau iki gotikos. Po Mattei mirties 1896 m. balandį, pilį užbaigė jo įvaikis Mario Venturoli Mattei, kuris tuo pat metu tęsė „Rimedi Mattei“ gamybą ir platinimą iki 1959 m., kai laboratorijos buvo priverstos uždaryti. Po kelių bandymų pilį parduoti Bolonijos savivaldybei ar kitoms institucijoms, paveldėtojai galiausiai pardavė ją vietiniam pirkliui Primo Stefanelli, kurio tikslas buvo padaryti ją įdomia turistų traukos vieta. Tačiau po Stefanelli mirties Rocchetta buvo galutinai uždaryta visuomenei. Dabar galima dėkoti Fondui Cassa in Risparmio di Bologna, kuris ją nusipirko 2005 m. ir vėl atidarė visuomenei 2015 m., ir Grizzana Morandi savivaldybei, kuri ją valdo (globojama Unione dei Comuni dell'Appennino Bolognese ir Città Metropolitana di Bologna), Rocchetta Mattei yra architektūros šedevras, kurį šiandien gali aplankyti kiekvienas.
Aplankyti galima šeštadienį arba sekmadienį su išankstine rezervacija. Kaina 10 eurų žmogui. Trukmė apie 1 val. http://www.rocchetta-mattei.it 
Adresas: Ponte Rocchetta 46A, Riola, 40030 Grizzana Morandi
GPS 44.223366, 11.058943

Santuario Madonna di San Luca (Šv. Luko Madonos šventovė).
Tai kitas mūsų aplankytas objektas - barokinė Romos katalikų bažnyčia su kupolu, pastatyta ant aukščiausios kalvos. Bolonijos miesto centre esančius Porta Saragozza (Saragosos vartus) – tai vieni iš dvylikos viduramžiais senamiestį juosusios gynybinės sienos vartų - ir Šv. Luko Madonos šventovę ant Colle della Guardia kalvos jungia bene ilgiausias pasaulyje Portico di San Luca (Šv. Luko portikas). Tai beveik 4 km ilgio, 666 arkomis puoštas į kalvą kylantis dengtas takas. Nemažai entuziastų jį įveikia pėsčiomis, galima važiuoti specialiu traukinuku už 12 eurų iš Piazza Maggiore aikštės.
Mes, labai nesivargindami, viršūnę pasiekėme automobiliu. Parkingas buvo pilnutėlis, tai kaip ir daugelis, automobilį palikome tiesiog gatvėje. Tiesa reikia nepamiršti, kad čia Italija ir yra toks reiškinys kaip siesta. Pagal mus būtų pietų pertauka, bet ji tesiasi nuo 12.30 val. iki 14.30 val. Visais kitais atžvilgiais tai nuostabi ir didelė šventovė, kurią galima aplankyti nemokamai. Jei nori galima, už 5 eurus, užlipti į kupolą ir pasigrožėti panorama iš aukščiausio taško, o pastato išorėje, nusileidus laiptais centre, yra durys į kripta, kurią galima aplankyti už 3 eurus. Bendrai ši šventovė tikrai dėmesio verta vieta. O aplinkiniai vaizdai gniaužia kvapą. https://www.santuariodisanluca.it/
Adresas: Via di San Luca 36, 40135 Bologna
Parkingas GPS 44.477250, 11.294196

Liepos 14 d. (ketvirtadienis) Pianoro – 0.55 val. (49 km.) – Dozza. Važiavome nemokamu keliu.
Išvažiuojame iš Pizzicalaluna sodybos. Labai liūdna atsisveikinti su šeimininke Džiulija. Kažkodėl norisi tikėti, kad dar čia grįšime. Džulija sužinojusi, kad važiuojame link Riminio, parekomendavo užsukti į miestelį Dozza. Iki šios kelionės, net negirdėjau apie tokį miestelį, tiksliau kaimelį. Patarimo paklausėme ir nepasigailėjome. 
Dozza
Viduramžių kaimas Dozza yra tarp Bolonijos ir Imolos miestų ir jį galima pasiekti nuvažiavus nuo Via Emilia ties Toscanella di Dozza. Plokščias kelias, vedantis į kaimą, yra nusėtas dirbamų laukų ir vynuogynų, o netrukus Dozza pasirodo ant uolų keteros, iškilusios ant pirmųjų Bolonijos Apeninų kalvų. Automobilį paliekam parkinge už 100 m. Įėjimas į kaimą vieninteliu senoviniu privažiavimo keliu, pro vartus, kurie tarsi simbolizuoja pirmąją gynybos liniją. Iškart po jų yra antrieji vartai, pro kuriuos galima patekti į kaimą. Tikėtina, kad kažkada tarp dviejų vartų per gilų griovį buvo pakeliamas tiltas. Dozzą kerta tik dvi gatvės - Via XX Settembre einanti tiesiai ir kairiau esanti Via Edmondo de Amicis. Abi gatvės veda ten pat - į Piazza della Rocca, priešais kurią išvystame įspūdingą statinį, kuriame dominuoja du masyvūs bokštai. Tai Rocca Sforzesca di Dozza (Sforzos tvirtovė), kažkada Katerinos Sforzos paversta į tikrą gynybos bastioną, vėliau ji buvo padidinta, kol XVI amžiuje buvo paversta didikų rezidencija. Įėjimas yra per nedidelį tiltelį (levatoriją), kuris kerta griovį. Verta paėjėti ir išoriniu pėsčiųjų taku, kuris leidžia apžiūrėti tvirtovės puikios būklės išorines sienas ir įtvirtinimus. Tvirtovę galima apžiūrėti ir iš vidaus, aplankyti skirtingus kambarius su daugybe senovinių baldų, įskaitant virtuves, ginklų salę, kalėjimus ir net požemyje įkalintą drakoną! Tvirtovės viduje taip pat yra vietinio vyno parduotuvė. Priešais tvirtovę yra kavinukė ar ledainė. Nepamenu tiksliai pavadinimo, bet buvo skanūs ir sotūs ledai. Visa tai įdomu, bet ne tuo garsi Dozza. Ji yra žinoma dėl savo tapytų sienų. „Muro dipinto“ (Dažyta siena) bienalė, t.y. kas dveji metai, rugsėjo mėnesį, vykstantis festivalis. Šio festivalio metu žymūs šalies ir užsienio menininkai piešia įvairius paveikslus ant namų sienų. Tradicija gimusi septintajame dešimtmetyje pagal Tomaso Seragnoli idėją, padarė ir tebedaro Dozza tikru meno muziejumi po atviru dangumi, kurį galima aplankyti, bet kurio metu ir nemokamai. Tiesa sakant aš buvau tiek sužavėtas, kad net pamiršau fotografuoti. Kaimelis super! 
https://www.fondazionedozza.it/ 
Tvirtovės adresas: Piazza della Rocca, 40060 Dozza BO, Italija 
Parkingas GPS 44.359883, 11.632778

Dozza – 1.00 val. (83 km.) – Belarija-Igėja Marina (vietovė tai šalia Riminio). Kelių mokestis 7,10 eur.
Liepos 14 d. (ketvirtadienis) – liepos 21 d. (ketvirtadienis).
Fattoria Belvedere (7 nakvynės, 750.75 Eur ).
Via Belvedere 40, 47814 Belarija-Igėja Marina, Italija, Bellaria-Igea Marina, IT 
GPS 44.147315, 12.444114 
 Belvederio ūkis, taip reikėtų versti šios sodybos pavadinimą. Tiesa sakant, tai visas poilsio kompleksas su baru ir restoranu, baseinu ir didele teritorija apsodinta įvairiais medžiais bei krūmais. Jų pavėsyje pastatyta daugybė stalų ir staliukų. Net kai čia daug žmonių, jie vieni kitiems netrukdo. Tai oazė kaime, geriausiai tinkanti šeimoms su vaikais. Sodas ir baseinai yra labai gerai prižiūrimi. Restorano meniu tipiškai kurortinis, pagrindą sudaro pasta patiekalai, salotos ir įvairios picos. Šeimininkas Paolo Troiani, man atrodė, kaip tipiškas vokiečių virtuvės šefas, stambus barzdodas vyras su prijuoste. Kai paklausėme ar kalba angliškai, atsakymas buvo „no“. Paskui patikslino, kad kalba itališkai, vokiškai ir truputį prancūziškai. Aš užsiminiau, kad šiek tiek kalbu vokiškai, tai nuo tada jis su manini kalbėdavo tik vokiškai. Nors ne pirmą kartą lankantis Italijoje, man lengviau buvo užsisakyti maistą ar gėrimus italų kalba, šeimininkas Paolo visada atsakydavo tik vokiškai. Jo „dešinioji ranka“ buvo šeimininkė Gabriella, visu vadinama tiesiog Gabri. Gerokai vyresnė, bet visur spėjanti moteris. Gal mama, o gal samdoma darbuotoja, nežinau, bet visų gerbiama moteris. Ji kalbėjo tik itališkai, bet susikalbėti problemų nebuvo. Tiesiog tai žmonės, kurie viską darė taip, kad klientams būtų patogu. Tiesa viena taisyklė Italijoje yra nelaužoma – per siestą restoranai neveikia! Tačiau veikia baras ir gėrimus gali užsisakyti be problemų. Taip pat čia, tik dėl klientų, picas galima užsisakyti bet kuriuo metu. Čia vėl atradau kažką naujo sau, nes meniu buvo tik 2 picos, o toliau pasta, insalata ir pidaza. Pabandžius išsiaiškinti dėl picų, paaiškėjo, kad šiame regione pica (pizza), tai su storapade tešla. Pidaza tai, ta pati pica tik plonu pagrindu, taip kaip mes įpratę. Jos man čia buvo nerealiai skanios! Deja ir šioje vietoje, kaip besistengtų šeimininkai, jie išlieka tikri italai. Jeigu pasako 15 min, tai reiškia minimum pusvalandį. Kai mes atvykome, mums pasakė, kad kambarys bus paruoštas po 15 min, tačiau laukti teko 45 min. Atėjus į paruoštą kambarį, paaiškėjo kad nėra balkono, nors kambarys buvo rezervuotas su balkonu! Teko pasitelkti visas kuklias italų kalbos žinias, įtikinamą pakeltą balsą ir dar labiau įtikinamą mojavimą rankomis! Esminis reikalas čia buvo „sconto“ (it. nuolaida). Mus pažadėjo, kad po 2 naktų, galėsime persikelti į kambarį su balkonu, bet realiai pesikėlėme po 3-jų. Atgavę „savo“ balkonėlį, pradžiugome ir šeimininkams įteikėme įprastas dovanėles iš Lietuvos – šokoladą ir midaus rinkinį. Kai išsiaiškino, kas tai – buvo tiesiog sužavėti! Viešnagės pabaigoje mums pritaikė „sconto“ ir vietoje 750 eur, pateikė sąskaitą tik 480 eur, t.y. visai neįskaičiavo 3-jų nakvynių, be balkonėlio. Kai mes pasiūlėme suapvalinti sumą, bent iki 500 eur. Šeimininkas Paolo tiesiog pradžiugo. Nežiūrint, šiokių tokių nesklandumų, tai buvo labai nebloga vieta. Itin sotūs pusryčiai (kas nebūdinga Italijai), didelis baseinas ir aptarnavimas atitiko „tinginio atostogų“ kategoriją t.y. guli prie baseino, o tau nešioja valgį ir gėrimus. Galima iš karto nemokėti, nes kai esi sodybos „gyventojas“, viskas įtraukiama į bendrą sąskaitą. Dar vienas mano pastebėjimas Italijoje, ir būtent šioje sodyboje, tai kad nors italai labai temperamentingi ir gana triukšmingi, jie netrukdo ilsėtis kitiems. Šioje sodyboje praktiškai kiekvieną vakarą vyko koks nors „party“ – jaunimo vakarėlis, gimtadienis ar bendruomenės šventė. Bet jie net muziką sugeba leisti taip, kad netrukdytu aplinkiniams. Tai tiesiog fenomenalu.
Beje rašydamas apie šią sodybą neįdėjau nė vienos nuotraukos, nes nėra nė vienos tokios, kad sudarytų bendrą vaizdą. Reikia bent 8-10 nuotraukų, kad pavaizduoti visą sodybą. Google viską rasite 😊.

Liepos 15 d. (penktadienis). 
 Ryte susiruošėme į paplūdimį. Nuo sodybos iki jūros automobiliu 5-7 min, bet pajūryje nėra parkingų. Susiradome nemokamą ir visada laisvą parkingą Via Indro Montanelli, Belarijoje GPS 44.153352, 12.451197. Tai tik 700 m iki jūros arba 9 min pėstute iki Bagno Italia 7-8 (7-ojo ir 8-ojo paplūdimių). Visi paplūdimiai mokami – vidutiniškai 15 eur dienai už skėtį su dviem gultais. Susimokėjus prižiūrėtojas palydi iki vietos. Arčiau jūros brangiau, toliau – pigiau. Jeigu užsisakomos vietos kelioms dienoms, kaina stipriai sumažėja. Paplūdimiai puikaus geltono smėlio ir gerai įrengti, yra praktiškai viskas – barai, tuoletai, persirengimo kabinos, dušai, tinklinio aikštelės ir t.t. Kaip ir visur yra vaikščiojantys prekeiviai siūlantys vietinius skanumynus, ar šiaip įvairius niekučius. Sakyčiau tipiška Palanga. Tiktai pati jūra man nepatiko. Gal ne tiek jūra, kiek maudymuisi skirta zona. Pabandysiu paaiškinti, kodėl nepatiko. Kad apsaugoti paplūdimius nuo jūros bangų, ypač audrų metu, kad bangos tiesiog nenuplautu visko į jūrą (kaip pvz. paplūdimių Palangoje), čia pastatyti bangolaužiai. Tai maždaug už 60-100 metrų nuo kranto pastatyti akmeniniai (kitur betoniniai ar mediniai) atitvarai. Jie pastatyti šiek tiek kampu, kad susidarytu tarpai, jūros vandens cirkuliacijai, bet žiūrint tiesiai nuo kranto šių tarpų nesimato. Taigi iš paplūdimio nelabai matosi ir atvira jūra. Maudymuisi skirtoje zonoje seklu, nėra bangų ir vanduo labai šiltas. Gal teoriškai skamba neblogai, bet realybėje, kai vandens temperatūra nuo oro beveik nesiskiria, atsigaivinti nepavyks. Vandens visur iki juosmens, žinoma saugu, bet jokio smagumo. Tarpus tarp bangolaužių patruliuoja gelbėtojai ir nieko nepraleidžia į atvirą jūrą. Taigi po poros apsilankymų paplūdimyje nusprendėme, kad vėsus sodybos baseinas daug malonesnis, o ir papildomai mokėti už jį nereikia. Tiesa vieną puikų dalyką prie paplūdimio atradome. Tai vieta kur galima skaniai ir nebrangiai pavalgyti.

Pavalgyti.
Pizzeria Il Metro da Gigi.
Čia kepamos metro ilgio (!) picos su įvairiausiais įdarais. Šios didelės picos pjaustomos į mažesnius gabaliukus. Reikia ateiti prie kasas parodyti į pasirinktus gabaliukus. Pavalgyti užtenka vieno, daugiausia dviejų gabaliukų. Kaina svyruoja nuo 1,60 eur iki 2,60 eur, priklausomai nuo įdaro. Vietiniai picų žinovai, šią vieta siūlo kaip geriausią visame Rimini regione, čia pica "skani ir lengva kaip debesis. Vienintelė bėda ta, kad kartą pabandę, be jos neapsieisite!" Gaila, kad ši picerija dirba tik penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, ir tik nuo 18 iki 22 valandos.
Adresas: Via Alfredo Panzini, 201, 47814 Bellaria
GPS 44.157007, 12.453514 
Atlantic Osteria del Porto. 
 Tai jūros gėrybių restoranas. Įsikūręs šalia Igea Marina uosto kanalo. Pajūryje tai ideali vieta pavalgyti gerų jūros produktų patiekalų patraukliomis kainomis. Skonis ir kokybė, draugiškas ir paslaugus personalas. Toks būtų trumpas apibūdinimas. Nors jūros gėrybės šiaip nėra pigios, visgi tai beveik perpus pigiau, negu analogiškame restorane Lietuvoje. Lankėmės čia praktiškai kas antrą dieną. Sąskaita dviem, svyravo nuo 45 iki 65 eurų. Nepigu, bet nė karto nenusivylėme, nei skoniu, nei aptarnavimu. Vienintelė problema, kad restoranas toks populiarus, kad tekdavo specialiai važiuoti, iš anksto rezervuotis staliuką.
Adresas: Via Alfonso Pinzon, 36, 47814 Igea Marina
GPS 44.142773, 12.471905

Liepos 16 d. (šeštadienis). 
Belarija – 1.10 val. (80 km) – Parcheggio Viale Buozzi, Urbino. Kelių mokestis 3 eur.
Urbino (Urbinas). 
 Padėsiu citata: „SP423 – kelias, kuriuo važiuojant supranti, kaip italas Valentino Rossi net 9 kartus tapo Moto GP pasaulio čempionu. Vingiuotas kelias veda į miestą, kur gimė ne tik šis pasaulio čempionas, bet ir vienas garsiausių tapytojų pasaulyje – Raffaello. Norite nusikelti į Renesanso laikotarpį? Tada keliaukite į Urbino!“ Mes taip ir padarėme. Urbinas yra vaizdingas, ant 2-jų kalvų pastatytas, Renesanso epochos miestas ir Vidurio Italijos Marche regiono sostinė. Nors Urbinas buvo viduramžių miestas, statytas romėnų, jo šlovės viršūnė buvo penkioliktame amžiuje, kai ji valdyti pradėjo Montefeltrai, Gvelfų ir Gibelinų kovose XIII–XIV a. buvę Markės ir Romanijos regionų Šventosios Romos imperatoriaus šalininkų lyderiai. Žymiausias iš Montefeltrų buvo Federico III da Montefeltro, Urbino kunigaikštis 1444–1482 metais, pasižymėjęs karo vadas, geras diplomatas ir menų globėjas. Jo rūmuose Piero della Francesca rašė apie perspektyvos mokslą, Francesco di Giorgio Martini – traktatą apie architektūrą, Rafaelio tėvas Džiovanis Santis sukūrė poetinį to meto menininkų aprašą. Federiko rūmai padėjo pamatus atėjusių amžių džentelmeno standartams. Jo įspūdinguose Palazzo Ducale di Urbino (Dukalio rūmuose) yra viena iš svarbiausių Renesanso paveikslų kolekcijų Italijoje. 1506 m. buvo įkurtas ir Urbino universitetas.

Urbino pagrindinis parkingas yra tiesiai prieš miesto vartus.
Parcheggio Mercatale GPS 43.723665, 12.634289
 Tačiau aš, kad mažiau laipioti, sugalvojau pasirinkti parkingą arčiau centro t.y. kuo arčiau kalvos viršūnės ant kurios pastatytas Urbino miestas.
Parcheggio Viale Bruno Buozzi, 61029 Urbino PU. GPS 43.726310, 12.632666
Šalia yra nemokama aikštelė (Parcheggio gratuito), bet rasti laisvą vietą, tai beveik neįmanoma misija. Mokamų parkingų kainos: http://www.urbinoservizi.it/gestione-parcheggi/
 Urbino apžiūrą pradėjome nuo „viršaus“, bet nežinau ar tai buvo geras sprendimas, nes grįžti teko įkalnėn 😊. Mūsų pasirinktas maršrutas po Urbino centrą buvo toks:
Fortezza Albornz (Albornz tvirtovė). 
Tai maža tvirtovė Urbino kalvos viršuje, nuo kurios atsiveria miesto ir aplinkinių kalvų vaizdai. Ji buvo pastatyta XIV a. ir kaip gynybinis statinys, tarnavo iki XVI a. Nieko ypatingo. Verta dėmesio tik dėl aplinkinių vaizdų. Bilieto kaina 3 eur. 
Adresas: Viale Bruno Buozzi, 61029 Urbino PU.  
Punto Panoramico di Urbino (Urbino apžvalgos aikštelė).
Puiki vieta fotografuoti, iš kurios geriausias vaizdas į Urbino kunigaikščių rūmus.
Palazzo Ducale di Urbino - Galleria Nazionale delle Marche (Urbino kunigaikščių rūmai - Nacionalinė Markės regiono galerija).
 Darbo laikas: nuo antradienio iki sekmadienio: nuo 8:30 iki 19:15, bilietų kasa uždaroma 18:15. Bilieto kaina 8 eurų. Tačiau turint pvz. žurnalisto pažymėjimą, galima patekti nemokamai. Apsilankyti verta dėl anksčiau minėtos vienos svarbiausių Renesanso paveikslų kolekcijų Italijoje. Kunigaikštis Federico da Montefeltro po itin pelningų karo žygių savo kunigaikštystę kūrė Urbino mieste. Karo generolas, bet ir rafinuotas meno žmogus, tad kuomet jis ateina į valdžią 1444 m. ima vadovauti ambicingam projektui - sukurti pačius gražiausius rūmus pasaulyje – idealų miestą, kad visi pavydėtų ir taip parodyti savo galią. Po darbų pabaigos XV a. Kunigaikščio rūmai tampa miestu mieste. Būtent čia dirbo ir Raffaello tėtis Giovanni Santi, kuris turėdamas visus raktus nuo rūmų, ne kartą čia buvo atsivedęs ir mažąjį dailininką, kuris galėjo grožėtis ankstyvojo Renesanso pavyzdžiais.
Adresas: Piazza Rinascimento, 13, 61029 Urbino PU
Casa natale di Raffaello (Rafaelio namas). 
 Darbo laikas : nuo pirmadienio iki šeštadienio: 10:00-13:00 / 15:00-18:00. Sekmadieniais ir švenčių dienomis: 10:00 - 13:00 / 15:00 - 18:00. Renesanso žymiausias dailininkas Rafaelis gimė Urbino mieste (1483 m.), o jo šeimos namas dabar yra muziejus. Dar nebuvo 10 valandos, kai praėjome pro jį, net nepastebėję. Tik grįždami jį suradome. Tada supratome – kodėl anksčiau neradome. Pasirodo, kad ne darbo laiku, net paminklinė lenta nukabinama nuo sienos! Nelieka jokių išorinių ženklų, kad tai istorinis namas. Taip sugeba tik italai! 
Adresas: Via Raffaello, 57, 61029 Urbino PU 
Cattedrale di Santa Maria Assunta (Urbino katedra).
 Darbo laikas: nuo pirmadienio iki sekmadienio: nuo 7:30 iki 20:00. Katedra buvo pastatyta rekonstruojant šeštojo amžiaus religinį pastatą. Statyba baigta 1604 m., 1789 m. žemės drebėjimo buvo sunaikinta ir vėliau atstatyta. Katedra dabar turi neoklasikinę išvaizdą ir nemažai svarbių meno kūrinių, įskaitant Federiko Baročio paveikslą "Paskutinė vakarienė".
Adresas: Via Puccinotti, 29, 61029 Urbino PU

Piazza Rinascimento (Renesanso aikštė).
Ši aikštė esanti šalia katedros dažnai naudojama įvairiems renginiams, neretai čia vyksta įvairūs visuomeninių organizacijų ar klubų renginiai, kaip pvz. šis MG automobilių mėgėjų suvažiavimas. Yra kur akis "paganyti".

Grįžę į automobilį, po geros valandos jau buvome prie „savo“ baseino ir grukšnodami gaiviuosius gėrimus kaupėme jėgas rytdienos kelionei.
Liepos 17 d. (sekmadienis) Belarija – 0.20 val. (15 km) – Parcheggio Tiberio (Riminis). Kelių mokesčių nėra.
Rimini (Riminis).
Kadangi buvome pavargę nuo laipiojimo po Urbino gatveles, tai šią dieną nusprendėme pavaikščioti lyguma. Riminis tam puikiai tinka. Pats Riminio senamiestis labai nenustebino, kaip ir nieko įspūdingo, tiesa, kartais vyksta drabužių, žaislų ir kt. daiktų didelis turgus senamiesčio gatvėse. Nors keletas įdomesnių objektų visgi yra. Parkingą pasirinkome prie vieno iš tokių objektų – Tiberijaus tilto.
Parcheggio Tiberio, Adresas: Viale Tiberio, 47921 Rimini GPS 44.064134, 12.562296
Ponte di Tiberio (Tiberijaus tiltas).
 Tiltas senovės romėnų buvo pastatytas Riminyje 14-21 m. e . Jo statyba prasidėjo valdant imperatoriui Augustui ir baigta valdant imperatoriui Tiberijui. Tiltas yra penkių arkų konstrukcija, besidriekianti per Marecchia upę. 580 m. gotai jį praktiškai sunaikino ir tik 1680 m., vadovaujant popiežiui Inocentui XI, buvo atkurtas. Nuo tada jis naudojamas Riminio gyventojų, be to, atviras ne tik pėsčiųjų eismui, bet ir transportui.

Cavour Piazza (Cavour aikštė).
Riminis labiau asocijuojasi su paplūdimiais ir jūra. Tačiau vos kelios minutės pėsčiomis nuo pakrantės ir atrandate visiškai kitokį Riminį – miestą su turtinga istorija ir gražiais senoviniais pastatais. Cavour Piazza yra tipiška Italijos aikštė. Jis gana didelė ir apsupta įvairių architektūrinių stilių pastatų. Čia rasite fontaną, daugybę kavinių ir parduotuvių. Ledai (it. Gelato) labai skanūs, bet kainos kavinėse „kandžiojasi“.
Castel Sismondo (Sismondo pilis).
Puikiai atrodo iš išorės, deja viduje nėra nieko įdomaus. Na nebent Federico Fellini muziejus.

Vecchia Pescheria (Senasis žuvies turgus).
Kairėje Piazza Cavour pusėje yra įėjimas į senąjį žuvies turgų; viena vaizdingiausių ir būdingiausių miesto vietų. Riminio architekto Giovan Francesco Buonamici kūrinys, pastatytas 1747 m. Atrodo kaip dengta galerija; kampuose keturios delfinų statulėlės su vandens čiurkšlėmis (fontanai žuvims valyti). Viduje yra ilgi Istrijos akmenų prekystaliai, ant kurių moterys pardavinėjo moliuskus.
Piazza Tre Martiri (Trijų kankinių aikštė) – tai dar viena gyvybe trykštanti ir itališka dvasia pulsuojanti aikštė. Joje rasite puikius restoranus, barus, kavinukes bei įvairiausias parduotuvėles. Net jeigu ir nesiruošiate nieko pirkti, atvykite bent apsidairyti ir pajusti itališkus kvapus, garsus ir žmonių klegesį.
Arco d’Augusto (Augusto arka) – viena seniausių triumfo arkų Šiaurės Italijoje. Arka siekia beveik 10 metrų aukštį ir yra statyta 27 m. pr. Kr. Kadaise ji buvo skirta imperatoriaus Cezario ir jo iškovotų pergalių garbei.
Domus del Chirurgo (Chirurgo namai). Tai 700 kvadratinių metrų teritorija, esanti istoriniame Riminio centre. Sako, tikrai įspūdinga archeologinė vietovė mozaikų grožiui pamatyti. Deja, buvome ne darbo laiku.
Borgo San Giuliano.
Net nežinau kaip išversti. Kažkada tai buvo kaimelis, dabar Riminio rajono pavadinimas, kurio pagrindinė gatvė yra Via Marecchia. Tai buvo tikras atradimas, kaip ir Dozza kaimelis. Tai spalvoti namai. Borgo San Giuliano yra spalvų žaismas, bet taip yra ne tik dėl dažytų fasadų, bet ir dėl juos puošiančių piešinių - freskų. Borgo San Giuliano freskos yra vienas gražiausių rajono elementų, nes pasakoja apie vietinių gyventojų gyvenimą. Jos pradėtos kurti apie 1980 m. ir vaizduoja įvairius istorinius personažus, senovinius amatus ir pajūrio kraštovaizdžius. Žymią šio meninio paveldo dalį reprezentuoja Federico Fellini freskos, nes režisierius kilęs iš Riminio, taip mylėjo kaimą ir jo gyventojus, kad iš jų sėmėsi įkvėpimo personažų kūrimui, kurie vėliau atgimė kino filmuose. Šiandien kelias yra atvirkštinis: Fellini filmų personažai sugrįžo į Borgo San Giuliano gatves.

Maršrutas pėsčiomis 3,4 km, 42 min (realybėje apie 3 val.): https://goo.gl/maps/xGGYXbGSMCjNrL9i7
Mercato Coperto di Rimini (Riminio dengtas turgus).
Adresas: Via Castelfidardo, 15, 47921 Rimini
Parkingas GPS 44.059547, 12.572619
Vieta kurią verta aplankyti. Tikras šurmuliuojantis dengtas turgus su šviežių produktų, jūros gėrybių, mėsos ir vietinių patiekalų prekystaliais bei kavinėmis. Tik nepamirškite, kad ir čia būna siesta!
Liepos 18 d. (pirmadienis). 
T.y. tingadienis, nes pusė dienos prie jūros, kita pusė – prie baseino.
Liepos 19 d. (antradienis) Belarija – 0.45 val. (35 km) – Parcheggio P6 (San Marinas). Kelių mokesčių nėra.
P6 GPS 43.934685, 12.449030
San Marino (San Marinas). 
 Tai mikrovalstybė, penkta mažiausia valstybė pasaulyje. Plotas – vos 61 km². Ši valstybė apsupta Italijos, įkurta jos rytuose. Susisiekimo su jūra neturi, iki jos lieka apie 10 kilometrų. San Marine gyvena apie 30 000 gyventojų. Bet pačioje sostinėje tik apie 4000 gyventojų. San Marinas įkurtas 301 metais. Krikščionis akmentašys Šventasis Marinas, bėgdamas nuo persekiojimo, apsistojo ant Titano kalno (aukščiausia San Marino vieta) ir skleisdamas čia krikščionybę įkūrė krikščionių bendruomenę. Ankstesnis šių žemių savininkas, perdavė žemes bendruomenei. Vėliau šalies teritorija išsiplėtė. Vis dėl to, neapsieita be karų – San Marinas savo istorijoje buvo okupuotas tris kartus, bet visgi išliko ir šiandien yra vienintelis Italijos miestas – valstybė. Monte Titano (Titano kalno) aukštis siekia 739 metrus. Kalnas kartu su San Marino miestu įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Nuo šio kalno galima pamatyti visą miestą – valstybę. Kalnas turi tris viršūnes, su trimis bokštai - Guaita, Cesta ir Montale.
Rocco o Guaita. Prima Torre (Guaita. Pirmasis bokštas).
Vienas mėgstamiausių turistų objektų San Marine. Pastatytas 11 amžiuje bokštas kurį laiką buvo naudojamas kaip kalėjimas. Per visą savo gyvavimo laikotarpį buvo daugybę kartų rekonstruotas. Paskutinė rekonstrukcija atlikta 1930 m, Nuo tada į jį galima patekti ir turistams. Bilietas kainuoja 8 eurus ir galioja Antrajam bokštui bei Museo di Stato di San Marino (Miesto muziejui).

Cesta o Fratta. Seconda Torre (Česta. Antrasis bokštas).
Bokštas yra aukščiausioje kalvos dalyje, pastatytas 13 amžiuje. 1956 metais jame įkurtas Museo delle Armi Antiche (senovinių ginklų muziejus), kuriame eksponuojama apie 700 skirtingų tipų ir skirtingų epochų karybos egzempliorių. Pasiekiamas taku, prasidedančiu nuo Pirmojo bokšto, jis yra mažesnis, bet ne mažiau įspūdingas. Nuo jo viršaus galima grožėtis apylinkių panorama ir Trečiuoju bokštu.
Montale. Terza Torre (Montalė. Trečiasis bokštas). Bokštas įkurtas ant žemiausios iš trijų Monte Titano viršūnių. Pastatytas 14 amžiuje, deja, turistai į jį neįleidžiami. Pasiekimas tik pėsčiujų taku. Tačiau Itatijos t.y. San Marino karštyje jį pasiekti neužteko nei valios, nei noro.
Palazzo Pubblico (Miesto rotušė).
Pastatas atrodo kiek keistai, siauras, su vienoje pusėje išsišovusiu bokštu, paskutinį kartą pastatas atstatytas 19 amžiaus pabaigoje. Pastato ir bokšto viršus dantytas – įrengti gynybiniai bokšteliai. Ant pagrindinio bokšto gražiai įrengtas didžiulis laikrodis. Jei turite laiko, verta čia pabūti ilgiau, mat kas pusvalandį vyksta sargybos keitimas. Tad patogiai įsitaisę šalia esančioje kavinukėje, galite stebėti šį procesą.

Basilica del Santo Marino (San Marino bazilika).
Tai taip pat yra vienas iš lankytinų objektų šalyje. Tai pati svarbiausia garbinimo vieta San Marino Respublikoje, nes čia saugomos šventojo, pirmosios krikščionių bendruomenės įkūrėjo ant Titano kalno, relikvijos. Praėjus šimtmečiui po pastatymo, ji gavo „mažosios bazilikos“ pavadinimą. Kai buvo nugriauta senesnė iki romaninio stiliaus šventovė, jos vietoje pastatyta dabartinė, kurią suprojektavo Bolonijos architektas Antonio Serra. Šią baziliką, daugelis vadina katedra, nes pastatyta 1826 metais, ant senos katedros, statytos dar 7 amžiuje, pamatų. Bazilikos priekyje stovi 8 kolonos, šalia – įspūdingas bokštas su varpine. Deja, mūsų vizito metu, bokštą dalinai slėpė statybiniai pastoliai. 
Porta del Paese - Porta San Francesco (Miesto vartai – San Francesco vartai).
Tai ypatinga, ir ko gero keisčiausia vieta San Marine, kur susitinka motorizuotas ir pėsčiųjų eismas. Pagrindinis kelias eina pro šiuos vartus ir išeina daug pėsčiųjų. Yra pėsčiųjų perėja, bet iš vartų arkos į šonus nieko nesimato. Žengsi žingsnį - gali atsidurti po mašina! Todėl priešais vartus stovi eismo reguliuotojas, kuris rodo kada galima eiti, kada - ne. Tai būtų galima padaryti ir su šviesoforais, tačiau mieste, kuriame daugiausiai išlaikomas istorinis spindesys, eismo reguliuotojai yra tiesiog neatsiejama miesto įvaizdžio dalis.

Maršrutas pėsčiomis (apie 2 km ir teorinės 33 min): https://goo.gl/maps/21kLS61faBG3uwMN6
Manau šiuo atveju ši informacija bevertė, nes įžymybių apžiūra užima marias laiko. Bet nuobodu nebus. Lengva irgi. Čia panašiai kaip ir Urbino mieste aukščio perkryčiai iki 70 metrų, tik gerokai mažesniame plote. Tačiau tai tikras muziejų, kavinių ir parduotuvių rojus! Pačios parduotuvės nedidelės, bet labai spalvingomis vitrinomis. Pagrindinės prekės tai suvenyrai su San Marino atributika, papuošalai, kvepalai, ginklai ir alkoholis. Paklausite, o kaip drabužiai? Taip, čia yra didžiausios regione firminių drabužių išparduotuvės, bet ne centre ant kalno, o papėdėje. Ten mes ir patraukėme.
San Marino Outlet Experience
Adresas: Str. degli Angariari, 41, 47891 Falciano, San Marinas
GOE Outlet
Adresas: Via Cesare Cantù, 151, 47890 Dogana, San Marinas
Atlante Shopping Center
Adresas: Via Tre Settembre, 17, 47891 Dogana, San Marinas
Azzurro centro commerciale
Adresas: Via Marino Moretti, 23, 47899, San Marinas
Jų nemažai... Paskutiniai du, tai įprasti prekybos centrai, o kiti tikri outletai. Prekės ženklai yra patys žinomiausi: Armani Collezioni, Armani Jeans, D&G, Diesel, Daniele Alessandrini, Liu-Jo, Guess, Gucci, Versace, Trussardi, Roberto Cavalli, Prada ir t.t. Nuolaidos nuo 30% iki 50%, sezoniniai išpardavimai net iki 70%!!! Tai garsūs vardai, bet ne tokiems mirtingiesiems kaip aš. Jeigu striukė kainuoja nuo 1500 iki 2500 eur, tai man ir 70% nepadės... Tiesa rusai „šlavė“ viską. Gal dabar, kai nebelinks rusų turistų, kainos taps „žemiškesnės“, bet tai nėra tikros išparduotuvės mano supratimu. Žodžiu grįžome namo kiek nusivylę.

Liepos 20 d. (trečiadienis).
Parcheggio Tiberio (Riminis) – 0.33 val. (24 km) – Parcheggio P9 (San Marinas). Kelių mokesčių nėra.
P9.GPS 43.934910, 12.445463
 Rytą praleidome Riminio centre (vyko didžiulis gatvės turgus) ir staiga suvokėme, kad San Marine nieko nenusipirkome. Nei sau, nei namo lauktuvių. Taigi sėdome į mašiną ir patraukėme atgal į San Mariną. 
Nuvažiavome jau įdienojus, apie 11 val. Taikiau vėl į P6, bet mūsų ten neįleido. Čia vertėtu išsamiau paaiškinti kaip čia viskas vyksta. San Marine (ant kalno) yra 13 parkingų – pradedant P1 šalia Miesto vartų ir baigiant P13 kalno papėdėje iš kurio iki specialus keltuvo teks paėjėti. Kaip jau esu minėję šviesoforų centre nėra ir visą eismą prižiūri reguliuotojai. Kai parkingai kalno viršuje užsipildo, reguliuotojai nukreipia automobilius į laisvus, kaip taisyklė žemiau esančius parkingus. Tik vietiniai gyventojai, gali važiuoti kur nori. Taigi buvau nukreiptas į P9. Visa laimė, kad tai buvo dengtas, tiksliau požeminis parkingas ir automobilis nekepė ant saulės. Kad įsivaizduoti aukščio skirtumus - tai iš P9 mes liftu kilome 6-šis aukštus, paskui perėję gatvę kitu liftu pakilome dar vieną aukštą ir tik tada atsidūrėme priešais Miesto vartus. Muziejus jau buvome apėję, tai pradėjome dairytis parduotuvių. Pagal planą buvo papuošalai, kvepalai ir vietiniai gėrimai.

Besižvalgant prie gėrimų parduotuvės, pusamžis vyriškis paklausė: „You from...?“. „Lithuania“ – atsakiau. Ir tada prasidėjo – „Bratiški, litovcy, kak ja rad...“ (Broliukai, lietuviai, kaip aš džiaugiuosi...) ir t.t. Spaudė ranką ir klausė ar gali su mumis kalbėti rusiškai. Žodžiu jis buvo iš Ukrainos ir dar ilgai dėkojo už Lietuvos paramą Ukrainai. Paskui jau nusivedė į parduotuvę ir išklausinėjo kas domina. Sako, galite čia ir nepirkti, bet papasakosiu kaip čia kas ir kiek kainuoja, ką pirkti, o ko ne. Pirkome nemažai, o tikras atradimas buvo likeris „Amaro Al Limone“. Nesu likerių mėgėjas, bet šis maloniai nustebino. Nors man tai labiau būtų trauktinė, panaši į „Bitnerio balzamą“, bet žymiai malonesnis gėrimas ir tik 10 eurų už 0,7 L butelį. „Labai rekomenduojamas, po sotaus maisto, virškinimo pagerinimui. Po taurelę, ne daugiau“ 😊. Vėliau labai gailėjausi, kad paėmiau tik 2 butelius.

Toliau sekė kvepalų pirkimai. Sumokėjome nemažai, bet bet kainos (palyginus su Lietuva) mažesnės 30-50%. Kuo brangesni kvepalai, tuo didesnė nuolaida. Paskui - aukso apyrankės ir kiti papuošalai.
Kainos mažesnės negu Italijoje, nes mokesčiai palankesni ir nėra akcizo mokesčio. Beje ta pati situacija su degalais – nėra akcizo. Riminyje vidutinė dyzelino kaina buvo 2,10 eurų/litras, o San Marine – 1,70 eurų/litras. Radome net už 1,64 eurų/litras. Prisipyliau pilną baką, nes sekančią dieną laukė kelionė link namų.

Liepos 21 d. (ketvirtadienis).
Fattoria Belvedere (Belarija, Italija) – 9.30 val. (930 km) – Motel Eldorado (Mikulov, Čekija).
Žinoma per Austriją. Kelių mokesčiai Italijoje sudarė 29,60 eur. Austrijos vinjetė 14 eurų.
Österreich (Austrija)
Austriją mes pravažiavome praktiškai nestodami, tai kaip ir nebūtų ką labai aprašyti. Bet visgi... Maršrutas Austrijoje ėjo greitkeliu E55/A2 pro Villach, Grac ir Wien. (Apie Vieną esu rašęs „Kelionė į Kroatiją“). Štai čia „Waze“ navigacija pradėjo rodyti „ožius“ – ji įnirtingai kreipė mane iš greitkelio A2. Jos taip ir nepavyko tinkamai sureguliuoti, tai kelionę tęsiau naudodamas Google Maps. Tačiau grįžkime prie pačio važiavimo per Austriją. Be „Waze“ teko kiek mažinti važiavimo greitį, nes A2 greitkelyje buvo pilna policijos su kilnojamais radarais. Jau išvažiuojant iš Italijos, kylant į Alpes, tarpeklyje pamačiau rūką. Pradžioje pamaniau, kad važiuojame į debesį, bet tai buvo dūmai. Įvažiavus į tarpeklį pamatėme degančias Alpių viršūnes, tiksliau degė miškas viršūnėje. Degė ir kairėje, ir dešinėje pusėje. Jausmas nelabai koks, kai važiuoji tiesiog į gaisrą. Toliau nėrėme į tunelį, po kelių minučių išvažiavome ir... žydras, giedras dangus, šviečia saulė ir nė užuominos apie gaisrą kitoje Alpų pusėje!
 Austrijos greitkeliuose veikia patogus viešbučių-restoranų-kavinių tinklas. Nesakau pigus, nes čia nėra nieko pigaus, bet patogus ypač skubantiems. Todėl sustoti verta. Jie visi vienodo dizaino ir vienodos geltonos spalvos. WC nemokamas, jis yra geltoname pastate, rūsyje. Tai rašau ne šiaip sau, nes pastato dešinėje yra medinė WC budelė, bet kai prie jos priartėsite, išgirsite vokiškai keikiantis ir ... gal toliau nepasakosiu - patys pamatysite 😊. Čia verta sustoti atsipūsti, išgerti kavos ar pavalgyti. Yra parkingas, Shell degalinė, kavinė ir greito aptarnavimo restoranas. Akcentuoju – greito aptarnavimo, o ne greito maitinimo (tai ne MacDonald!). Esmė tame, kad sriubą ir užkandžius reikia pasiimti pačiam ir nusinešti į bendrą salę ar terasą (ji kitoje pastato pusėje). Kai atsisėsite, padavėjas priims užsakymą antriesiems patiekalams. Kol atneš, valgote pirmuosius patiekalus. Taip taupote laiką! Išėjimas per parduotuvę, tarsi gundo dar kažką nusipirkti. Jeigu teisingai pamenu, tai už pietus restorane susimokėti reikia išeinant, būtent šioje parduotuvėje. Sotūs, trijų patiekalų pietūs, dviem kainavo beveik 40 eurų.
Oldtimer Zöbern - Autobahnraststation & Motorhotel (Greitkelio degalinė ir viešbutis)
Maierhöfen 30, Oldtimerweg 1, 2870, Austrija
GPS 47.542742, 16.116898

Mikulov
Šį miestelį Austrijos-Čekijos pasienyje esu minėjęs ne kartą, nes tai mėgstamiausia, tiksliau patogiausia vieta nakvynei. Pasienyje yra Travel Free Shop GPS 48.787254, 16.636755. Pavadinimas kalba pats už save. Tai bemuitė, dėmesio verta parduotuvė, kurioje pagrindinį asortimentą sudaro alkoholis ir parfiumerija. Mokėti galima kortele arba grynais (CZK arba EUR). Visada užsiperkame, ypač grįždami. Net jeigu nenakvosite Mikulove, būtinai sustokite, bent trumpam ir nueikite iki centrinės aikštės. Patogus parkingas su WC (mokamu) GPS 48.804649, 16.635904. Nuo parkingo A.Muchy gatve per 5-7 min pėstute pasieksite Centrinę aikštę. Manau nepsigailėsite. Mes eilinį kartą pasirinkome nakvynę Mikulove, bet nepažįstamame mums motelyje Eldorado. Tai buvo nauja patirtis, nes tai 100% amerikietiškas variantas. Tačiau mums patiko tiek pati koncepcija, tiek jos išpildymas. Įvažiuoji į uždarą kiemą ir automobilį pasistatai tiesiai prieš savo numerio duris. Durų kodą gauni nuotolinių būdu. Kai automobilis per 2 metrus nuo gyvenamos patalpos, tai net daiktų iškrauti nereikia. Jei ką pamiršai, paprasčiau nueiti iki automobilio. Kai atidarėme savo numerio duris, džiaugėmės kaip maži vaikai 😊. Patekome į XX amžiaus 6-ajį dešimtmetį, į Amerikos „66 kelią“. Viskas čia buvo super! Ryte nuėjus pusryčių, ilgai apžiūrinėjome kiekvieną interjero detalę. Už lango matėsi tikra degalinė iš 60-ųjų! Gal kažkas pasakys, kad tai „kičas“, tačiau tai itin efektinga ir padaryta kokybiškai. Pusryčiai irgi nenuvylė. Mes čia dar apsilankysime.
Motel Eldorado (1 nakvynė su pusryčiais, 104 Eur)
K Vápence 1871/2c, 692 01 Mikulov, Čekija GPS 48.810047, 16.628828

Tiek apie šią kelionę. Daug smulkmenų praleidau, bet jos neesminės. Nuotraukų irgi nesistengiau daug dėti, nes įdomiau patiems pamatyti. Tikiuosi nebuvo nuobodu skaityti.

Kitos mūsų kelionės po Italiją